Visa Pasaulio aklųjų bendruomenė su džiaugsmu sutiko 2018 metų pabaigoje priimtą Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos rezoliuciją, skelbiančią, kad sausio 4-oji – Pasaulinė Brailio diena. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje net trys straipsniai (9, 21 ir 24) mini Brailio rašto svarbą. Marakešo sutartyje taip pat pabrėžiama Brailio rašto svarba pateikiant regėjimo neįgaliesiems informaciją jiems prieinamu formatu.
Vis dėlto, šiandien regėjimo neįgalieji susiduria su milžiniškomis kliūtimis naudodamiesi ir mokydamiesi Brailio rašto:
- Daugumoje bendrojo lavinimo mokyklų visame pasaulyje aklieji nemokomi Brailio rašto. Nors kiekvienas aklas vaikas turi teisę išmokti Brailio raštą, katastrofiškai trūksta kvalifikuotų šio rašto mokytojų visuose šešiuose žemynuose.
- Brailio rašto mokymas nėra įtrauktas į daugelio pasaulio šalių švietimo sistemą.
- Iki šiol nėra tinkamos strategijos ir įstatymų, kuriais vadovaujantis galima būtų įgyvendinti Brailio raštingumą.
- Brailio priemonės, tokios kaip Perkinso Brailio mašinėlės, spausdintuvai ir popierius yra labai brangūs akliesiems, ypač žemesnio gyvenimo lygio šalyse.
- Daug valstybių neskiria lėšų ir resursų, kurie skatintų Brailio rašto naudojimą.
Pasaulio aklųjų sąjunga skatina valstybes:
- įtraukti Pasaulio Brailio dieną į minėtinų dienų sąrašą kaip Brailio rašto advokacijos ir žinomumo priemonę.
- vykdyti visus įsipareigojimus, kuriuos numato JT Neįgaliųjų teisių konvencija ir Marakešo sutartis, užtikrinant administracinę ir įstatyminę bazę, leisiančią įgyvendinti Brailio raštingumo programas valstybėse.
- imtis priemonių, leisiančių parengti kvalifikuotus Brailio rašto mokytojus.
- šalys, neratifikavusios Marakešo sutarties, skatinamos tai padaryti ir įtraukti sutarties nuostatas į nacionalinę teisę.
- visos šalys turi skirti atitinkamą biudžetą, siekiant skatinti Brailio raštingumą.