LASS Istorija

Prologas (1923-1925)

1923

Sausio 6 d. Avižonių kaime netoli Širvintų kovose su lenkų partizanais buvo sunkiai sužeistas ir neteko regėjimo Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Daunys, būsimasis Lietuvos aklųjų organizuoto sąjūdžio pradininkas.

* * *

Vasario 24 d. oftalmologas prof. Petras Avižonis Lietuvos gydytojų II suvažiavime skaitė pranešimą “Aklųjų globojimas kitur ir Lietuvoje”. Šis pranešimas tais pačiais metais buvo išspausdintas žurnale “Medicina” ir išleistas atskira brošiūra. Pranešime apžvelgęs visuomeninį aklųjų sąjūdį užsienyje, P. Avižonis analizavo aklųjų švietimo ir įdarbinimo klausimus Lietuvoje. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, jis pareiškė: “Jei valstybė pripažįsta visiems vaikams teisės įgyti pradžios mokslą, jei Lietuvos Konstitucijos §81 sako, kad “Pradžios mokslas yra privalomas”, tai tiems, kuriems paprastosios mokyklos netinka, reikia įkurti ypatingų mokyklų”. Jis priminė, jog Lietuvoje yra ne mažiau kaip 3,5 tūkstančio aklųjų, iš kurių apie 200 mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, per 1000 darbingų aklųjų. P. Avižonio žodžiais, protinga socialinė politika reikalauja ne pašalpos akliesiems, ne išmaldų, bet jų likusių jėgų išplėtojimo ir jų sunaudojimo produktingam darbui.

Lietuvos gydytojų II suvažiavimas sudarė vykdomąjį komitetą, kuris turėjo pasirūpinti aklųjų globa. Suvažiavimo pasiūlyta rezoliucija aklųjų globos klausimu buvo priimta visais balsais.

Prof. P. Avižonio pranešimas bei suvažiavimo rezoliucija netrukus susilaukė atgarsio visuomenėje.

* * *

Šiaulių apskrities savivaldybė įsteigė Meškuičių valsčiuje, Naisių dvare, aklųjų prieglaudą, kurioje apgyvendino 25 neregius senelius. Prieglaudai lėšas skyrė pati savivaldybė. Medicinos patarnavimus teikė Šiaulių ligoninės gydytojas J. Prialgauskas.

* * *

Rugsėjo 17 d. įvyko Lietuvos gyventojų surašymas. Buvo registruojami ir aklieji. Duomenų apie juos nedaug, nes surašymo anketoje aklieji buvo žymimi bendroje grafoje su asmenimis, turinčiais kitų fizinių trūkumų. Užregistruota 3129 aklieji. Iš anketų galima sužinoti tik apie jų amžių ir lytį, o regėjimo netekimo priežastys, socialinė, ekonominė, šeimyninė padėtis, išsilavinimas ir kt. nepažymėta.

1925

Lenkų okupuotame Vilniuje sausio 15 d. įvyko miesto socialinės globos, sveikatos apsaugos tarnybų, gydytojų pasitarimas Vilniaus vaivadijos aklųjų globos klausimais. Tartasi dėl būtinybės organizuoti aklųjų globos ir švietimo įstaigą. Numatyta sutvarkyti vaivadijoje gyvenančių aklųjų statistiką, įsigyti aklųjų švietimo įstaigai patalpas, kelti pagalbos akliesiems klausimą spaudoje.

* * *

Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų globos ir švietimo reikalų ėmėsi Karo invalidams šelpti komitetas, vadovaujamas generolo Vlado Nagevičiaus. Norint organizuoti akluosius, jiems steigti specialią mokyklą, reikėjo visuomenei parodyti, ko gali lavinami aklieji išmokti. Todėl komitetas į Kauną pakvietė iš Rygos Latvijos aklųjų instituto auklėtinius, kurie surengė miesto visuomenei bei Žemės ūkio ir pramonės IV parodos lankytojams keletą koncertų.

Birželio 26 d. Latvijos aklųjų koncertas įvyko Liaudies namų salėje, birželio 27 d. – Rotušėje, birželio 28 d. – Karo muziejuje, birželio 29 d. – Parodos aikštės estradoje. Programą atliko mišrus choras, styginių instrumentų ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Apie šiuos koncertus rašė dienraščiai.

Svečių apgyvendinimo, maitinimo, afišų spausdinimo ir kelionės išlaidas padengė Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas.

* * *

Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, gavęs Latvijos vyriausybės sutikimą, rugpjūčio 20 d. pasiuntė į Rygos aklųjų institutą mokytis tris neregius ir vieną regintį karo invalidą. Tarp jų buvo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose sužeistas ir netekęs regėjimo savanoris Pranas Daunys. Grupę lydėjo komiteto atstovas majoras Petras Šestakauskas, kuriam buvo pavesta susipažinti su Rygos aklųjų institutu. P. Daunys

Lietuvos akliesiems globoti draugija, į savo įstatus įrašiusi kovos su aklumu tikslus, buvo priimta į tarptautinę kovos su aklumu organizaciją.

1926-1935 veiklos metai

1926

P. Daunio iniciatyva ir gavus pritarimą iš kai kurių vyriausybės narių bei visuomenės veikėjų, sudaryta komisija Lietuvos aklųjų suvažiavimui sušaukti. Ji savo posėdyje birželio 27 d. aptarė suvažiavimo laiką ir vietą, aklųjų sąjungos įsteigimo reikalus. Patį suvažiavimą sušaukti, atlikti visą kitą organizacinį darbą komisijai buvo nepaprastai sunku, tai pareikalavo daug triūso, lėšų. Neturėta aklųjų adresų. Į suvažiavimą atvykusius akluosius reikėjo pasitikti, apnakvinti, pamaitinti, sumokėti už kelionę. Komisija parengė aklųjų sąjungos įstatų projektą.

* * *

Liepos 24-25 dienomis Kaune, Liaudies namų salėje, įvyko Lietuvos aklųjų I suvažiavimas. Jame dalyvavo 200 aklųjų. Suvažiavimą surengti padėjo Lietuvos karo invalidams šelpti komitetas, finansavęs išlaidas.

Šis aklųjų I suvažiavimas nutarė įsteigti Lietuvos aklųjų sąjungą, priėmė sąjungos įstatus, išrinko 5 narių centro valdybą ir 3 narių revizijos komisiją. LAS pirmininku buvo išrinktas majoras Petras Šestakauskas (kai kuriuose dokumentuose ir spaudoje rašoma: Šeštakauskas), regintis. Centro valdybos nariai: gydytojas Petras Musteikis, Vincas Vitkus, Jonas Barčius ir Pranas Daunys. LAS vyriausia globėja sutiko būti Matilda Voldemarienė.

* * *

Vilniaus vaivadijai priklausančiose Vilniaus-Trakų, Vileikos, Ašmenos, Švenčionių, Breslaujos, Dysnos, Pastovių apskrityse ir Vilniaus mieste užregistruota 1748 aklieji, tarp jų – 1606 suaugę ir 142 vaikai.

1927

Kovo 3 d. Vilniaus vaivadijos kanceliarijos didžiojoje konferencijų salėje įvyko buvusios Aklųjų globos draugijos (anksčiau vadintos carienės Marijos Aleksandrovnos vardu) Vilniaus skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuriame nutarta atnaujinti šios draugijos veiklą. Išrinkta 9 narių taryba, į kurią įėjo ir apakusi gydytoja Marija Stšeminska. Tarybos pirmininku tapo Vilniaus universiteto profesorius oftalmologas J. Šimanskis.

* * *

Lietuvos aklųjų sąjunga iš vyriausybės gavo Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje, Anytavos dvaro 40 ha žemės sklypą su trobesiais ir sodu. Manyta čia steigti aklųjų institutą. Kadangi dvaras buvo gana toli nuo kelių ir didžiųjų miestų, tos minties atsisakyta. Sąjunga žemę ir trobesius išnuomojo, gaudama lėšų.

* * *

Rugpjūčio 2-8 dienomis Vokietijoje, Karaliaučiaus mieste, vyko Jungtinis II tarptautinis aklųjų ir XVII aklųjų mokytojų kongresas, kuriame Lietuvai atstovavo LAS centro valdybos narys Pranas Daunys. Kongrese jis pasakė kalbą, nušviesdamas aklųjų padėtį Lietuvoje, susipažino su Karaliaučiaus aklųjų instituto veikla. P. Daunys buvo pirmasis Lietuvos neregys, dalyvavęs tarptautiniame aklųjų kongrese.

* * *

LAS Centro valdybos pastangomis lapkričio 15 d. buvo įsteigtas Aklųjų institutas Kaune, Tvirtovės alėjoje 6 (dabar Taikos prospektas). Pirmasis jo vedėjas – Mečislovas Kviklys. Kiti instituto vedėjai iki sovietų okupacijos buvo: Jeronimas Ignatavičius – nuo 1929 m. rugsėjo iki 1932 m. gruodžio, Petras Maldeikis – nuo 1932 m. gruodžio iki 1939 m. rugsėjo, Jonas Mikėnas – nuo 1939 m. rugsėjo iki 1940 m. rugsėjo.

* * *

Lapkričio 17 d. Karo muziejuje įvyko komisijos, sudarytos iš LAS centro valdybos, Aklųjų instituto ir Švietimo ministerijos atstovų, posėdis, kuriame buvo apžiūrėtas ir gerai įvertintas pagamintas reljefinis Lietuvos žemėlapis. Žemėlapį sukurti kainavo 3 tūkst. litų. Šis žemėlapis buvo pirmoji Kauno aklųjų instituto speciali mokymo priemonė.

* * *

Lapkričio 24 d. LAS centro valdyba priėmė Aklųjų instituto statutą – pagrindinį šios įstaigos dokumentą. Statute sakoma, kad Aklųjų institutą steigia ir išlaiko Lietuvos aklųjų sąjunga, Švietimo ir Vidaus reikalų ministerijoms padedant; Aklųjų institutas yra Švietimo ministerijos žinioje. Aklųjų institutas moko neregius vaikus ir jaunuolius bendrojo lavinimo dalykų, muzikos ir amatų. Pastarasis statuto straipsnis buvo tarsi programa tolesnei Aklųjų instituto veiklai, jos kryptims, apskritai visų aklųjų gyvenimui.

* * *

P. Daunio pritaikytoji lietuvių kalbai Brailio abėcėlė LAS centro valdybos posėdyje kartu su Aklųjų instituto vedėju M. Kvikliu gruodžio 12 d. peržiūrėta ir pasiūlyta Švietimo ministerijai patvirtinti.

1928

Vilniaus aklųjų globos draugija, patvirtinta Vilniaus vaivados vasario 10 d. , rūpinosi aklaisiais iki 40 metų amžiaus, mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikais; ateityje planavo rūpintis visais aklaisiais. Aklaisiais buvo laikomi tie, kuriems aklumas trukdo dirbti profesinį darbą, ir vaikai, negalintys dėl regėjimo sutrikimo lankyti normalių mokyklų.

* * *

Vasario 27 d. prasidėjo pirmieji mokslo metai Kauno aklųjų institute. Tą dieną institute jau buvo 20 auklėtinių ir 2 pedagogai.

* * *

Lietuvos Respublikos Prezidento gegužės 15 d. aktu pirmos rūšies trečiojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu apdovanotas pirmojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulko vyresnysis puskarininkis Pranas Daunys. Kartu jis apdovanotas dviem – Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės – medaliais. P. Daunys buvo pirmasis Lietuvos neregys, gavęs tokį aukštą valstybės apdovanojimą.

Tokį pat apdovanojimą gavo antras apakęs savanoris Jurgis Pratkevičius.

* * *

LAS centro valdybos pakviestas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona drauge su vidaus reikalų ministru Ignu Musteikiu, švietimo ministru inžinieriumi Konstantinu Šakeniu ir kitais aukšto rango valstybės vyrais birželio 27 d. pirmą kartą aplankė Kauno aklųjų institutą. Tą dieną buvo suėję lygiai keturi mėnesiai nuo instituto atidarymo. Šis Prezidento ir ministrų apsilankymas turėjo įtakos tolesnei Aklųjų instituto veiklai.

* * *

Lenkijos religinių reikalų ir visuomenės švietimo ministerija pritarė idėjai nuo 1928-1929 mokslo metų steigti Vilniuje specialiąją aklųjų mokyklą. Ministerija mokyklą įsteigė liepos 18 d. Rugpjūčio 28 d. mokyklos vedėja paskyrė Mariją Stšeminską. Septynmetėje pradžios mokykloje mokėsi Vilniaus krašto aklieji vaikai ir jaunuoliai. Be bendrojo lavinimo dalykų čia buvo mokoma pynimo amato.

Vilniaus aklųjų mokykloje 9 mokiniai pirmuosius mokslo metus pradėjo rugsėjo 15 d. Antakalnio gatvėje išnuomotose patalpose. Tą pačią dieną pradėjo veikti ir mokyklos internatas.

* * *

Spalio 31 d. įvyko Aklųjų instituto auklėtinių pirmasis koncertas per Kauno radiją. Koncerto pradžioje apie aklųjų mokymą kalbėjo instituto vedėjas Mečislovas Kviklys.

1929

Pynimo amato Vilniaus aklųjų mokykloje pradėta mokyti nuo kovo 1 d.

Gegužės mėnesį Vilniaus aklųjų globos draugija įsteigė Antakalnio gatvėje aklųjų pynėjų dirbtuves. Rugsėjo mėnesį dirbtuvėse jau dirbo 9 pynėjai.

* * *

LAS centro valdyba nupirko iš privataus asmens antrą namą, praplėsdama Kauno aklųjų instituto patalpas ir teritoriją. Prie Aklųjų instituto atskirame namelyje buvo įsteigtos aklųjų gamybinės dirbtuvės su 10 darbo vietų.

* * *

LAS centro valdyba išleido iliustruoto žurnalo “Mūsų aklieji” pirmąjį numerį. Antrasis numeris pasirodė 1930 m. Žurnalo redaktorius – V. Rickus-Rickevičius. Žurnale išspausdinta straipsnių LAS veiklos, aklųjų švietimo, globos ir darbo klausimais.

1930

Lietuvos Žemės ūkio ir pramonės parodoje, vykusioje birželio 18-22 d. Kaune, dalyvavo ir Aklųjų institutas. Instituto paviljone buvo demonstruojami įvairūs šepečiai, hamakai, mergaičių rankdarbiai, taip pat mokymo priemonės: Brailio lentelė ir rašomoji mašinėlė, Brailio spaustuvės įrengimai, knygos ir kt. Parodos komitetas gerai įvertino aklųjų pagamintus šepečius bei hamakus ir Lietuvos aklųjų sąjungą apdovanojo sidabro medaliu.

* * *

Nuo rugsėjo pradžios Aklųjų institute pradėta mokyti šepetininkų amato.

* * *

Rugsėjo 21 d. Kauno aklųjų instituto salėje įvyko Lietuvos aklųjų sąjungos II suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo šios sąjungos nariai, instituto pedagogai, vyresnio amžiaus mokiniai, svečiai. LAS pirmininko P. Šestakausko ir centro valdybos nario P. Daunio nuomonės dėl sąjungos veiklos išsiskyrė. Suvažiavimas buvo nutrauktas. Faktiškai LAS iširo.

* * *

Spalio mėnesį Vilniaus mugėje vilniečių aklųjų pynėjų darbai buvo apdovanoti mažuoju aukso medaliu.

* * *

Lapkričio 7 d. įsteigta Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). Steigiamajame organizacijos susirinkime buvo priimti LAGD įstatai. Draugijos žinioje – Aklųjų instituto išlaikymas. LAGD įstatai tais pačiais metais buvo išleisti reginčiųjų raštu. Draugijos valdybos pirmininke išrinkta gydytoja chirurgė Stasė Šakenienė, nariais – Rimšienė (vicepirmininkė), gydytoja M. Korganovaitė, gydytojas J. Nemeikša, gydytojas D. Steponaitis.

* * *

Įrengus Kauno aklųjų institute spaustuvę, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu – mokytojos Viktorijos Genytės parengtas Aklųjų instituto pirmai klasei elementorius “Mūsų šviesa”. Knygos tiražas – 20 egzempliorių.

1931

Sausio 30 d. Vidaus reikalų ministerija uždarė Lietuvos aklųjų sąjungą. Sąjungos turtas perduotas Lietuvos akliesiems globoti draugijai.

* * *

Vasario 23 d. Kauno Valstybės teatre įvyko pirmasis Aklųjų instituto auklėtinių ir operos artistų bendras koncertas visuomenei.

* * *

Vilniaus mokyklų apygardos kuratorius gegužės mėnesį leido įsteigti prie Vilniaus aklųjų mokyklos vakarinius profesinius kursus. Kursų trukmė – 6 mėnesiai (nuo spalio pradžios iki balandžio mėn. ).

* * *

Plokštelių firma “Columbia” pagamino tris plokšteles su neregių kanklininkų Prano Daunio ir Jurgio Pratkevičiaus įrašais (abu akompanavo keturioms liaudies dainoms, kurias įdainavo Kipras Petrauskas, ir vienai V. Dineikos ir J. Petrausko atliekamai dainai). Šitos plokštelės yra pirmieji Lietuvos neregių atlikėjų įrašai.

1932

Nuo metų pradžios Kauno aklųjų institute pradėta mokyti pynimo amato.

* * *

Lenkijos vyriausybė kovo 10 d. nutarimu grąžino Vilniaus aklųjų globos draugijai pastatus, buvusius tarp dabartinių J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių. Tuos pastatus carienės Marijos Aleksandrovnos vardo aklųjų globos draugijos Vilniaus skyrius buvo nupirkęs 1903 m. , o vokiečių okupacinė valdžia 1915 m. juos buvo atidavusi žydų labdaros organizacijai “Oze”.

* * *

Birželio 16 d. Kauno aklųjų institutas išleido pirmąją bendrojo lavinimo laidą. Baigiamuosius egzaminus išlaikė 9 auklėtiniai. Jiems buvo išduoti keturių klasių baigimo pažymėjimai.

* * *

LAGD išleido iliustruoto neperiodinio žurnalo “Aklųjų dalia” pirmąjį numerį. Kiti šio žurnalo numeriai išėjo 1933, 1937 ir 1939 m. Žurnalas spausdino straipsnius apie LAGD ir Aklųjų instituto veiklą, oftalmologų darbus, grožinės literatūros kūrinius ir instituto auklėtinių kūrybą.

Žurnalų redaktoriai buvo A. Briedis, M. Nemeikšaitė ir D. Čibas.

* * *

Vokietijoje, Marburgo universitete, apgynė disertaciją marijampolietė neregė Ema Zaludokaitė. Jai pirmai tarp Lietuvos neregių buvo suteiktas filosofijos daktarės mokslinis laipsnis.

1933

Pavasarį Vilniaus aklųjų septynmetė pradžios mokykla išleido pirmąją auklėtinių laidą: Antonį Bordziuką, Mariją Gicevičiuvną, Edvardą Jakubovskį, Juzefą Kaminskį, Janą Markievičių, Aną Žukuvną. Mokyklos baigimo pažymėjimai absolventams buvo išrašyti ir įteikti dviem egzemplioriais – reginčiųjų ir Brailio raštu.

* * *

Pirmą kartą buvo filmuojamas Kauno aklųjų institutas. Parodyta, kaip auklėtiniai mokosi ir gyvena. Ši filmuota medžiaga buvo panaudota “Lietuvos kronikai” Nr. 13.

* * *

Nuo rugsėjo pradžios Aklųjų institute pradėta mokyti mezgimo ir audimo amatų.

1934

LAGD valdybos pakviestas Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona birželio 6 d. antrąkart aplankė Kauno aklųjų institutą. Su Prezidentu atvyko švietimo ministras inž. Konstantinas Šakenis, vidaus reikalų ministras plk. Steponas Rusteika, krašto apsaugos ministras plk. Balys Giedraitis, Šaulių sąjungos pirmininkas dail. Antanas Žmuidzinavičius ir kt. Svečiai apžiūrėjo institutą, išklausė auklėtinių koncertą. Prieš atsisveikindamas Prezidentas pasakė akliesiems keletą šiltų žodžių, pažadėjo lėšų instituto naujo namo statybai.

* * *

Vilniaus aklųjų globos draugija gruodžio 1 d. perkėlė aklųjų mokyklą iš Antakalnio gatvėje samdytų patalpų į atgautus savo namus, buvusius tarp J. Basanavičiaus ir K. Kalinausko gatvių. Tą pačią dieną persikėlė vaikų ir suaugusių internatai.

1935

Kauno aklųjų institutas pirmą kartą dalyvavo tarptautinėje aklųjų spaudos parodoje, surengtoje Čekoslovakijos sostinėje Prahoje. Institutas į parodą nusiuntė 10 vadovėlių Brailio raštu, aklųjų iš vytelių pagamintą Vyties paveikslą, žurnalą “Aklųjų dalia”, instituto albumą, P. Daunio knygą “Vargo keliais” ir filosofijos daktarės E. Zaludokaitės disertaciją. Parodos komitetas, grąžindamas eksponatus, atsiuntė institutui Padėkos lapą už dalyvavimą parodoje.

* * *

Gruodžio 1-15 d. surengtas pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje aklųjų surašymas. Jį organizavo Lietuvos akliesiems globoti draugija. Tam reikalui buvo išleista brošiūra “Ištieskime ranką akliesiems”. Tuo metu Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) buvo užregistruoti 2983 aklieji.

1936-1945 veiklos metai

1936

Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybai pageidaujant, LAGD priklausantį Anytavos dvaro centrą Žemės ūkio ministerija pakeitė kitu žemės sklypu arčiau Kauno – Raudondvario dvaro centru su 36 ha žemės. Tą žemę LAGD valdyba išnuomojo privačiam asmeniui. Kaip ir Anytavoje, vasarą čia atostogaudavo Aklųjų instituto auklėtiniai.

* * *

Vilniuje įsikūrė neregių pynėjų kooperatyvas. Kooperatyve dirbo 8 buvę aklųjų mokyklos auklėtiniai. Savo gaminius jie realizuodavo Aklųjų globos draugijai priklausančioje parduotuvėje, priiminėdavo užsakymus iš gyventojų. Toks kooperatyvas Lietuvos teritorijoje buvo pirmas.

* * *

Vilniaus mokyklų apygardos kuratorija leido Aklųjų globos draugijai nuo rudens įsteigti profesinius kursus (amatų gimnaziją) baigusiems Aklųjų mokyklą. Kursų lankytojus numatyta mokyti pynimo, audimo amatų ir žemės ūkio darbų.

1937

Kovo mėnesį buvo užbaigti statyti Aklųjų instituto rūmai. Balandžio 3 d. į juos iš medinių namų persikėlė instituto administracija, klasės, bendrabutis. Rūmai suprojektuoti šimtui auklėtinių. Jų statybai išleista 300. 000 litų. Pinigai gauti iš valstybinės loterijos pajamų.

* * *

Lietuvos akliesiems globoti draugija, į savo įstatus įrašiusi kovos su aklumu tikslus, buvo priimta į tarptautinę kovos su aklumu organizaciją.

* * *

Lapkričio 24 d. per Kauno radiją pirmą kartą dainavo Beatričė Grincevičiūtė. Nuo šito koncerto prasidėjo jos, kaip dainininkės, kelias.

* * *

Vilniaus vaivadija lengvatinėmis sąlygomis paskyrė Aklųjų globos draugijai 20 ha valdišką ūkį Baltadvaryje (netoli Turgelių). Čia aklieji amatų kursų lankytojai, specialistų vadovaujami, privalėjo praktiškai susipažinti su žemės ūkio darbais ir patys dirbti; čia buvo užveista žilvičių plantacija. 

1938

Mirus 1937 m. lapkričio 24 d. Vilniaus aklųjų globos draugijos valdybos narei ir Vilniaus aklųjų mokyklos vedėjai dr. Marijai Stšeminskai, jos vadovauta įstaiga buvo pavadinta “46-oji M. Stšeminskos vardo II laipsnio speciali mokykla”.

* * *

Keturi aklieji – Vincas Lukoševičius, Adolfas Milaševičius, Bronius Kondrotas, Petras Vilimas – lankė Marijos Nikolskienės masažo kursus. Kursus baigę, jie įgijo kvalifikuotų masažuotojų diplomus ir teises. Už masažo kursus mokėjo LAGD valdyba. Iki 1950 m. Lietuvoje jau buvo 10 aklųjų masažuotojų.

1939

Vilniaus aklųjų mokyklos bibliotekoje 1938-1939 mokslo metais buvo 330 Brailio raštu knygų, skaitė 37 auklėtiniai, perskaitė 1048 knygas. Biblioteka turėjo nemažai įvairių natų leidinių Brailio raštu, knygų reginčiųjų raštu.

* * *

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos spaudos ir draugijų skyrius gruodžio 20 d. raštu pranešė Lietuvos akliesiems globoti draugijai Kaune ir Vilniaus apskrities viršininkui, kad vidaus reikalų ministras gruodžio 19 d. leido veikti Lietuvos akliesiems globoti draugijos Vilniaus skyriui.

1940

Gegužės 21 d. Vilniaus aklųjų mokykloje įvyko Lietuvos akliesiems globoti draugijos Vilniaus skyriaus steigiamasis susirinkimas. Išrinkta 5 narių valdyba ir 3 narių revizijos komisija. Nuo tos dienos LAGD perėmė buvusios Vilniaus aklųjų globos draugijos kilnojamą ir nekilnojamą turtą.

* * *

LAGD buvo numačiusi užsienio šalių pavyzdžiu Aklųjų institutą gerokai išplėsti – sukurti įstaigą, turinčią ne tik bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklą, bet ir nemažas gamybines dirbtuves, dirbantiems neregiams internatą, ikimokyklinio amžiaus nematančių vaikų darželį, nusenusiems akliesiems prieglaudą; buvo numačiusi pasirūpinti ir silpnaregių mokymu. Bet šių sumanymų LAGD nebespėjo įgyvendinti, nes birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir aklųjų reikalai pasisuko kita kryptimi.

* * *

Sovietų Lietuvos vidaus reikalų ministro liepos 25 d. įsakymu nušalinta LAGD valdyba, o Aklųjų instituto finansams ir kitiems reikalams tvarkyti paskirtas ministerijos įgaliotinis Juozas Radavičius. Rugsėjo 16 d. LAGD galutinai likviduota.

* * *

Sovietų valdžia panaikino Vilniaus aklųjų mokyklą. Švietimo ministerijos nurodymu rugsėjo 7 d. tos mokyklos mokiniai, inventorius, biblioteka ir dokumentai buvo perkelti į Kauno aklųjų institutą.

* * *

Pagal Aklųjų instituto vedėjo Jono Mikėno projektą nuo rugsėjo pradžios institute įvesta žemesniosios amatų mokyklos programa. Atidaryta penktoji bendrojo lavinimo klasė. Amatų mokymo programą buvo numatyta išeiti per ketverius mokslo metus.

* * *

Nuo spalio 1 d. Kauno aklųjų institutas suvalstybintas. Instituto direktore patvirtinta Elena Eskytė.

* * *

Lapkričio 1 d. buvusiose Vilniaus aklųjų mokyklos patalpose įsteigta aklųjų įmonė. Ji priklausė miesto socialinio aprūpinimo skyriui. Įmonėje buvo įdarbinti Kauno aklųjų instituto ir buvusios Vilniaus aklųjų mokyklos gamybinių dirbtuvių bei Vilniaus aklųjų pynėjų kooperatyvo darbininkai. Įmonės pirmasis administratorius buvo Bronius Grigas. Gruodžio pabaigoje įmonėje dirbo 34 aklieji darbininkai, 9 regintys tarnautojai ir darbininkai.

* * *

Lapkričio 1 d. Vilniaus socialinio aprūpinimo skyrius įsteigė parduotuvę, kurioje buvo pardavinėjama aklųjų įmonės produkcija. Parduotuvėje dirbo du žmonės: buhalteris-pardavėjas – Nikolajus Kukinas, kasininkė-pardavėja – Ona Razumavičiūtė. Nuo 1941 m. balandžio 8 d. administraciškai parduotuvė prijungiama prie aklųjų įmonės, įmonės vedėju skiriamas N. Kukinas. Parduotuvė veikė vokiečių okupacijos metais ir dar keletą metų po karo. Pokario metais tokia parduotuvė veikė ir Kaune.

* * *

Nuo gruodžio 1 d. panaikintos Kauno aklųjų instituto gamybinės dirbtuvės, darbininkai iškelti į Vilniaus aklųjų įmonę.

1941

Liaudies švietimo komisaro Antano Venclovos įsaku Aklųjų institutas nuo sausio 1 d. pavadintas Kauno aklųjų mokykla.

* * *

Kovo 8 d. Vilniuje įvyko jungtinis Kauno aklųjų mokyklos ir Vilniaus aklųjų įmonės meno mėgėjų koncertas visuomenei. Balandžio 13 d. Kaune, profsąjungų kultūros rūmuose, įvyko kitas aklųjų koncertas visuomenei.

* * *

Birželio 14 d. sovietų valdžia pradėjo Lietuvos gyventojų trėmimą į atšiaurias Rusijos vietoves. Savo brutalumą ji parodė, tremdama ir akluosius. Tarp jų buvo niekam neprasikaltę neregiai – filosofijos daktarė Ema Zaludokaitė, Stasys Grincevičius (Beatričės Grincevičiūtės brolis) ir kt. Aklieji buvo tremiami ir pokario metais.

* * *

Birželio 22 d. prasidėjo Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos karas. Kauno aklųjų institutas atgavo savo senąjį pavadinimą. Jo statusas – valstybinė mokykla su priaugančiomis klasėmis. Rudenį pradėjo veikti šeštoji bendrojo lavinimo klasė ir keturios amatų klasės. 

1942

Kauniečiams neregiams darbininkams pageidaujant, rudenį Kaune, Daukšos gatvėje, įsteigta aklųjų įmonė, kurioje dirbo 20 darbininkų. Ji buvo Darbo ir socialinių reikalų vadybos žinioje. Įmonei vadovavo Trakšas.

1943

1941 m. birželio mėn. vokiečių kariuomenei įžengus į Kauną, naujųjų okupantų karinis dalinys užėmė pusę Aklųjų instituto rūmų ir dalį teritorijos. 1943 m. į kitą rūmų pusę dar buvo įkeltos III ir VIII gimnazijos. Visų trijų mokyklų pamokos vyko trimis pamainomis. Nors gyvenimo sąlygos buvo ypač sunkios Aklųjų institutas darbą tęsė. Instituto auklėtinis Antanas Jonynas lankė mokytojų seminariją, keli auklėtiniai mokėsi masažo.

1944

Birželio mėnesį išleidžiama pirmoji Kauno aklųjų instituto aštuntos klasės laida. Aštuonių klasių baigimo pažymėjimus gavo: Antanas Adomaitis, Antanas Baltramiejūnas, Angelė Bradauskaitė, Rachelė Jakuntavičiūtė, Justina Kalkauskaitė.

* * *

Hitlerinės okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo sušaudyta apie 120 neregių žydų, tarp jų – vienas Kauno aklųjų instituto auklėtinis, keturi Vilniaus aklųjų įmonės darbininkai.

* * *

Liepos 11 d. hitleriniai okupantai, traukdamiesi iš Vilniaus, sudegino aklųjų įmonės namus, nušovė tris neregius darbininkus – Valerijoną Stankevičių, Vladislavą Jaciną, Janiną Gilevską ir reginčią bendrabučio virėją Vincentą Podolską.

* * *

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, rugsėjo pradžioje buvo atkurta Kauno aklųjų įmonė. Socialinio aprūpinimo liaudies komisaras įmonės (kombinato) direktoriumi paskyrė Praną Daunį.

* * *

Spalio 4 d. sovietų Lietuvos socialinio aprūpinimo liaudies komisaras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro sudarymo. Į biurą įėjo Antanas Jonynas – pirmininkas, Antanas Baltramiejūnas ir Vanda Kulytė – nariai. Spalio 4-oji laikoma Lietuvos aklųjų draugijos (toliau – LAD) įsteigimo diena.

* * *

Spalio 15 d. įvyko LAD Kauno skyriaus konferencija, buvo išrinkta skyriaus valdyba. Ją sudarė devyni nariai: Antanas Adomaitis, Kostas Bankauskas, Angelė Bradauskaitė, Pranas Daunys, Beatričė Grincevičiūtė, Živilė Medekšaitė, Bronius Petrokas, Jonas Šiupienis, Ona Vaisbutienė. Skyriaus valdybos pirmininku išrinktas Antanas Adomaitis.

* * *

Spalio 29 d. įvyko LAD Vilniaus skyriaus konferencija, buvo išrinkta skyriaus valdyba. Ją sudarė penki nariai: Jonas Audzevičius, Kostantas Michaleckis, Vladislavas Ščucinskis, Vladislavas Babrovičius, Liudvikas Matulevičius. Skyriaus pirmininku išrinktas Jonas Audzevičius.

* * *

LAD organizacinio biuro lapkričio 12 d. nutarimu Vilniaus aklųjų įmonės (kombinato) direktorius Nikolajus Kukinas, jam pačiam prašant, nuo lapkričio 15 d. atleistas. Nauju direktoriumi paskirtas Kostantas Michaleckis, kuris ir buvo pirmasis LAD Vilniaus gamybinio mokymo kombinato direktorius.

* * *

Gruodžio 31 d. sovietų Lietuvos socialinio aprūpinimo liaudies komisaro įsakymu buvusios Vilniaus ir Kauno aklųjų įmonės perorganizuotos į gamybinius mokymo kombinatus. Juos kontroliuoti, vadovauti gamybinei veiklai pavesta Lietuvos aklųjų draugijos organizaciniam biurui.

1945

Rugpjūčio 11-13 dienomis Vilniuje vykusi LAD aktyvo konferencija priėmė Lietuvos aklųjų draugijos programą – pagrindinį veiklos dokumentą. Ši programa turėjo galioti iki LAD I suvažiavimo.

* * *

Norėdamas išplėsti LAD Vilniaus kombinato gamybinę veiklą, LAD organizacinis biuras prie Socialinio aprūpinimo liaudies komisariato rugsėjo 20 d. nutarė kombinatui leisti neribotam laikui naudotis namu Labdarių 3a (dabar – Nr. 7), įpareigojo direktorių K. Michaleckį, namą oficialiai perėmus, iki spalio 1 d. į jį perkelti kombinatą.

1946-1955 veiklos metai

1946

Liepos 18-19 d. LAD Kauno skyriaus mišrus choras, vadovaujamas Antano Adomaičio, dalyvaudamas sovietinės respublikinės Dainų šventės konkurse, visuomeninių organizacijų saviveiklos kolektyvų grupėje laimėjo pirmąją vietą. Tai buvo pirmas ir reikšmingas Lietuvos neregių viešas pasirodymas ir laimėjimas pokario metais.

* * *

Nuo rugsėjo 1 d. Kauno aklųjų mokykla buvo prilyginta progimnazijai.

1947

Balandžio 29-30 d. Vilniuje, Socialinio aprūpinimo ministerijos salėje, įvyko LAD I suvažiavimas. Jame dalyvavo 28 delegatai, atstovavę 153 draugijos nariams. Suvažiavimas išklausė LAD organizacinio biuro prie Socialinio aprūpinimo ministerijos pirmininko A. Jonyno pranešimą apie biuro atliktą darbą. Suvažiavimas priėmė LAD įstatus, išrinko 11 narių centro valdybą, centro revizijos komisiją, priėmė rezoliuciją dėl LAD tolesnės veiklos ir kreipimąsi į visus Lietuvos akluosius. I šaukimo centro valdybos I plenume buvo išrinktas centro valdybos prezidiumas. Pirmuoju centro valdybos pirmininku tapo Antanas Jonynas. LAD Kauno ir Vilniaus kombinatuose iki suvažiavimo buvo du pagrindiniai gamybos profiliai – šepečių gamyba ir pynimas.

* * *

Pradėjo veikti LAD Vilniaus skyriaus biblioteka. Ją tvarkyti pavesta Vandai Kulytei. Ši biblioteka buvo pirmoji Lietuvos aklųjų draugijoje. 

1948

Metų pradžioje pradėjo veikti LAD Kauno skyriaus biblioteka. Bibliotekai vadovauti ir ją tvarkyti buvo pavesta skyriaus buhalteriui Baliui Kliunkai.

* * *

Pavasarį iš Maskvos atvykusi garso įrašų brigada į magnetinę juostą įrašė LAD Kauno skyriaus solistus, vokalinius ansamblius ir kanklininkus.

* * *

Birželio 10 d. įsteigta pirmoji LAD pirminė organizacija. Ji buvo Kauno aklųjų mokykloje. Jos pirmasis pirmininkas – Antanas Grigutis.

1949

Birželio mėnesį Kauno aklųjų mokykloje 6 mokiniai baigė progimnazijos kursą. Progimnazijos kurso baigimo pažymėjimus gavo: Anelė Busilaitė, Marija Risnikaitė, Stasė Šulčiūtė, Antanas Grigutis, Antanas Norkus, Vitalijus Pilypaitis.

* * *

Lietuvoje pasikeitus bendrojo lavinimo mokyklų struktūrai, Kauno aklųjų mokykla nuo gruodžio 10 d. tapo aštuonmete, kuri palaipsniui turėjo peraugti į dvylikametę vidurinę mokyklą.

1950

Spalio 1 d. įsteigti LAD Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sričių skyriai. Patvirtinti sričių skyrių valdybų pirmininkai: Vilniaus – Vasilijus Šavniovas, Kauno – Mykolas Poznanskas, Klaipėdos – Rapolas Kazlas, Šiaulių – Napoleonas Telksnys.

1951

Sausio 1 d. įsteigtas LAD Panevėžio gamybinis mokymo kombinatas. Pirmasis jo direktorius – Napoleonas Telksnys.

* * *

Rugpjūčio 25-27 d. Vilniuje, Kurčių-nebylių sąjungos klube, įvyko LAD II suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 44 delegatai, atstovavę 279 draugijos nariams. Centro valdybos pirmininkas A. Jonynas ataskaitiniame pranešime pabrėžė, kad valdyba svarbiausiu savo uždaviniu laiko aklųjų įdarbinimą ir gamybinės bazės kūrimą bei stiprinimą. Iki I LAD suvažiavimo kombinatai gamino šepečius ir pintus krepšius, o per ataskaitinį laikotarpį pradėjo gaminti ūkines grandines, trikotažą, ėmė veikti knygrišyklos, kojašluosčių ir audimo cechai. Suvažiavimas išrinko 16 narių centro valdybą. Centro valdybos pirmininku tapo Mykolas Poznanskas.

1952

Liepos pradžioje draugiškame Pabaltijo respublikų Aklųjų draugijų šachmatų turnyre, vykusiame Taline, pirmą kartą dalyvavo LAD šachmatininkų komanda, kurią sudarė: Antanas Ruginis, Bronius Petrokas, Napoleonas Kuolys, Vladas Kraucevičius, Gabrielius Stankevičius, regintis Jonas Kliunka.

1953

Birželio 1 d. įsteigtas LAD Švėkšnos gamybinis mokymo kombinatas. Pirmasis jo direktorius – Vladas Račkauskas.

* * *

Panaikinus Lietuvos Respublikoje sritis, birželio 20 d. likviduoti LAD Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių sričių skyriai ir jų valdybų įstaigos. Paskutinieji LAD sričių skyrių valdybų pirmininkai buvo: Vilniaus – A. Ruginis, Kauno – M. Poznanskas, Klaipėdos – K. Jakštas, Šiaulių – A. Paukštys.

* * *

Birželio 20-21 d. Kaune, Aklųjų mokyklos salėje, įvyko LAD pirminių organizacijų meno saviveiklos I apžiūra. Apžiūroje dalyvavo Kauno, Panevėžio ir Vilniaus saviveiklininkai.

* * *

Rugpjūčio 15 d. prasidėjo Lietuvos aklųjų draugijos gamybinė veikla Šiaulių mieste. Čia įsteigtas Panevėžio kombinato filialas. 

1955

Kovo 24-26 d. Vilniuje, Kurčių-nebylių amatų mokyklos salėje, įvyko LAD III suvažiavimas. Jame dalyvavo 62 delegatai, atstovavę 964 draugijos nariams. Pirmą kartą į suvažiavimą buvo pakviesti svečiai iš Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos aklųjų draugijų. Per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė 4 centro valdybos pirmininkai: M. Poznanskas, A. Baltramiejūnas, A. Jonynas, P. Lukoševičius. LAD kombinatuose įdiegti nauji gamybos profiliai: veltinės avalynės, čiužinių, antklodžių, segtukų baltiniams, medinės taros gamyba, elektros motorų remontas. Suvažiavimas išrinko 18 narių centro valdybą. Centro valdybos pirmininku išrinktas Antanas Grigutis.

* * *

Birželio 25 d. Kauno aklųjų vidurinė mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. Brandos atestatus gavo: Augustinas Kasparavičius, Valentinas Toločka, Lionginas Ragėnas, Adolfas Venckevičius, Povilas Vitkauskas. Trys pastarieji tų pačių metų rudenį įstojo į Vilniaus universitetą.

* * *

Liepos 4-5 d. Rygoje vyko Pabaltijo sovietinių respublikų aklųjų draugijų meno saviveiklos I olimpiada, kurioje LAD meno saviveikla iškovojo pirmąją vietą. Ypač gerai pasirodė Kauno aklųjų mišrus choras ir Panevėžio kombinato dramos būrelis. Nuo tada prasidėjo Estijos, Latvijos ir Lietuvos aklųjų draugijų glaudūs kultūriniai ryšiai. II olimpiada įvyko Taline 1957 m. , III – Kaune 1959 m. 

1956-1965 veiklos metai

1956

Vasario 1 d. įsteigtas savarankiškas LAD Šiaulių gamybinis mokymo kombinatas. Pirmasis kombinato direktorius – Jonas Gurskis. 

1958

Kaune, Valstybinės pedagoginės literatūros leidykloje, vasario 10 d. įsteigta vadovėlių akliesiems redakcija. Redakcijos vedėja paskirta Angelė Poznanskienė. Pirmoji parengta ir Brailio raštu išleista knyga buvo A. Čiplio ir S. Pupeikio elementorius I klasei “Saulutė”, iliustruota reljefiniais piešiniais.

* * *

Balandžio 24-25 d. Vilniuje, Liaudies ūkio tarybos klubo salėje, įvyko LAD IV suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 75 delegatai, atstovavę 1150 draugijos narių. Per ataskaitinį laikotarpį draugijos kombinatai pradėjo gaminti naujus gaminius: tepalo filtrus automašinoms, plastmasines sagas, polistirolinius karolius, žiurkėkautus, dailiojo siuvinėjimo siūlus “Mulinė”. Į suvažiavimo nutarimą buvo įrašyti svarbūs uždaviniai: panaudojant draugijos sukauptas lėšas, pastatyti gamybines patalpas Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje, pradėti gyvenamųjų namų statybą Vilniuje ir Kaune, leisti draugijos žurnalą. Į Centro valdybą išrinkta 21 narys. Centro valdybos pirmininku antrą kartą tapo Antanas Grigutis.

* * *

LAD centro valdybos prezidiumo nutarimu liepos 21 d. Kauno kombinate buvo įsteigta knygų Brailio raštu spaustuvė.

1959

Nuo metų pradžios pradėjo eiti LAD mėnesinis žurnalas “Mūsų žodis”. Žurnalo pirmasis vyriausiasis redaktorius – Antanas Baltramiejūnas. “Mūsų žodžio” Nr. 1 tiražas reginčiųjų raštu tada buvo 500 egzempliorių, Brailio raštu – 20 egzempliorių.

* * *

LAD centro valdybos prezidiumas sausio 9 d. nutarimu įsteigė aklųjų beraščių mokymo kursus LAD Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių miestų ir Švėkšnos kombinato pirminėse organizacijose, patvirtino kursų nuostatus ir programą.

* * *

Vasarą LAD Kauno kombinatas persikėlė į naują ir erdvų gamybinį pastatą Savanorių prospekte. Tai buvo pirmasis draugijos lėšomis pastatytas kombinatas. Kitų kombinatų pirmieji gamybiniai korpusai pastatyti: Šiauliuose – 1960 m. , Vilniuje – 1964 m. , Panevėžyje – 1966 m. , Klaipėdoje – 1972 m. , Vilniuje eksperimentinės įmonės administracinis pastatas – 1975 m.

* * *

Rugsėjo 1 d. įsteigtas LAD Klaipėdos gamybinis mokymo kombinatas. Draugijos gamybinė veikla Klaipėdos mieste buvo prasidėjusi tų pačių metų vasario 10 d. , įsteigus LAD Švėkšnos kombinato cechą. Pirmasis Klaipėdos kombinato direktorius – Juozas Marcinkus.

* * *

IV šaukimo LAD centro valdybos III plenumas, įvykęs spalio 28 d. , svarstė ir priėmė nutarimą dėl LAD kombinatų specializacijos ir gamybos mechanizavimo. Nutarimas turėjo nemažos įtakos tolesniam draugijos įmonių plėtimui ir gamybinės bazės stiprinimui.

1960

LAD Kauno kombinato kaimo kapela, vadovaujama Stasio Krasinsko, pirmą kartą dalyvaudama respublikinėje Dainų šventėje, jos konkurse laimėjo pirmąją vietą.

1961

Vilniuje pastatytas draugijos pirmas gyvenamasis namas. Kituose miestuose draugijos pirmi gyvenamieji namai pastatyti: Kaune – 1962 m. , Šiauliuose – 1965 m. , Panevėžyje – 1966 m. , Klaipėdoje – 1970 m.

* * *

Rugsėjo 8 d. įsteigtos LAD Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių tarprajoninės valdybos. LAD tarprajoninės organizacijos buvo sudarytos jau tų pačių metų gegužės 10 d.

* * *

Rugsėjo 20-22 d. Kaune, “Žalgirio” stadione, vyko LAD I spartakiada. Rungtyniavo sunkumų kilnotojai, bėgikai, rutulio stūmikai, granatos metikai, šuolininkai į tolį.

1962

Vasario mėnesį įvyko Lietuvos aklųjų draugijos tarprajoninių organizacijų pirmosios konferencijos.

Vasario 9 d. – Šiaulių tarprajoninės organizacijos I konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Adolfas Venckevičius.

Vasario 19 d. – Panevėžio tarprajoninės organizacijos I konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Algirdas Paukštys.

Vasario 21 d. – Vilniaus tarprajoninės organizacijos I konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Aleksandras Širiajevas.

Vasario 25 d. – Kauno tarprajoninės organizacijos I konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Valentinas Toločka.

Vasario 28 d. – Klaipėdos tarprajoninės organizacijos I konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Anatolijus Klepikas.

* * *

Balandžio 11-12 d. Vilniuje, Kurčiųjų amatų mokyklos salėje, įvyko LAD V suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 82 delegatai, atstovavę 1720 draugijos narių. Atvyko svečių iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Moldavijos, Rusijos, Armėnijos, Kazachijos ir Kirgizijos aklųjų draugijų. Per ataskaitinį laikotarpį pradėta sparti gamybinių pastatų ir gyvenamųjų namų statyba, buvo tobulinama draugijos organizacinė struktūra – įsteigtos 5 tarprajoninės valdybos. Suvažiavimo nutarime buvo pabrėžta, kad draugijai reikia orientuotis į gamybos specializavimą, kooperavimąsi su valstybine pramone. Išrinkta 27 narių centro valdyba. Centro valdybos pirmininku trečią kartą buvo išrinktas Antanas Grigutis.

* * *

Spalio 1 d. pradėtas knygų įgarsinimas Lietuvoje, LAD Vilniaus kombinate įsteigus garso įrašų studiją. Pirmasis studijos vedėjas – Alfonsas Zdonys-Zdanavičius. Pirmoji įgarsinta knyga – Eduardo Mieželaičio “Žmogus”, kurią įskaitė radijo ir televizijos diktorius Vytautas Kybartas.

* * *

LAD Švėkšnos kombinate dirbantiems žmonėms pastatyta 20 standartinių gyvenamųjų namelių. Švėkšnoje nutiesta naujoji gatvė pavadinta Luji Brailio vardu.

1963

Gegužės 16 d. įsteigta Vilniuje LAD leidykla. Į leidyklos struktūrą buvo įjungta žurnalo “Mūsų žodis” redakcija. Pirmasis leidyklos direktorius – Antanas Jonynas.

* * *

Liepos 6 d. Rygoje įvyko Pabaltijo sovietinių respublikų aklųjų draugijų meno saviveiklos I festivalis. Festivaliai vyko kas dveji metai vis kitoje respublikoje. Paskutinis, XV festivalis įvyko 1991 m. Klaipėdoje.

* * *

Gruodžio 31 d. nustojo veikęs LAD Švėkšnos gamybinis mokymo kombinatas. Jo paskutinis direktorius – Antanas Pranckūnas. Nuo 1964 m. sausio 1 d. buvęs kombinatas cecho teisėmis prijungtas prie LAD Klaipėdos kombinato. 

1964

Birželio 14 d. per respublikinę televiziją pirmą kartą buvo parodytas LAD meno saviveiklos koncertas. Koncertavo Klaipėdos kombinato saviveiklininkai.

1965

Balandžio 16 d. įsteigta LAD spaustuvė. Pirmasis jos direktorius – Antanas Grigutis.

* * *

Gegužės 1 d. įsteigti LAD Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių tarprajoniniai kultūros namai. Tarprajoninių kultūros namų pirmieji direktoriai buvo: Vilniaus – Napoleonas Kuolys, Kauno – Alfonsas Zauka, Klaipėdos – Kęstutis Mačiulis, Šiaulių – Gabrielius Stankevičius, Panevėžio – Vytautas Merkys.

LASS Šiaulių kultūros namai 1992 m. rugpjūčio 1 d. perduoti Šiaulių miesto savivaldybės žinion. Kultūros namų direktorė – Jolanta Žakarienė.

LASS Panevėžio kultūros namai likviduoti 1993 m. vasario 1 d. , vietoj jų 1994 m. gruodžio 8 d. įsteigtas kultūros klubas “Pavėsis”. Klubo pirmininkė – Janina Sinickienė.

* * *

Du pirmieji Lietuvos neregiai – Janina Šilanskienė ir Vytautas Stanaitis – baigė Leningrado A. Gerceno pedagoginį institutą ir įsigijo tiflopedagogo specialybę.

* * *

Lietuvos aklųjų draugijoje dirbantiems Vilniuje pastatytas 203 kambarių bendrabutis. Jame žmonės apgyvendinti spalio mėnesį. 

1966-1975 veiklos metai

1966

Sausio 1 d. įsteigta LAD centrinė biblioteka su filialais Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Švėkšnoje. Pirmasis centrinės bibliotekos direktorius – Valentinas Toločka.

* * *

Sausio 1 d. įsteigta LAD eksperimentinė įmonė, kuriai buvo pavesta gaminti nestandartinę įrangą draugijos įmonėms. Įmonės pirmasis direktorius – Justinas Stirblys.

* * *

Pirmasis (be pavadinimo) garsinis žurnalas, supažindinantis respublikos akluosius su mokslo, technikos naujovėmis ir teikiantis nemažai kitos informacijos, pasirodė gegužės mėnesį. Vėliau žurnalas pavadintas “Spinduliu”. Garsinį žurnalą rengė LAD leidyklos redaktoriai: iš pradžių – Saulius Plepys, vėliau – Juozas Karlikauskas.

* * *

Gegužės 20-21 d. įvyko LAD VI suvažiavimas. Jis surengtas Vilniuje, LAD kombinato salėje – taigi pirmą kartą savose patalpose. Suvažiavime dalyvavo 97 delegatai, atstovavę 3124 draugijos nariams. Nuo 1963 m. vidurio centro valdybos pirmininku tapo Mykolas Poznanskas. Per ataskaitinį laikotarpį platų užmojį įgavo gamybinių, gyvenamųjų ir kultūrinių pastatų statyba. Tai sudarė sąlygas smarkiai išplėsti pramoninę gamybą ir įdarbinti šimtus aklųjų. Buvo iš pagrindų perorganizuota draugijos gamyba, imta gaminti daug naujų gaminių: dangteliai SKO stiklainiams uždaryti, baldų furnitūra, kabelis OS-70, apsauginiai tinkliukai dviračiams, droseliai ir impulsiniai transformatoriai televizoriams, naujo tipo tepalo autofiltrai; gerokai išplėstas šepečių, sagų, kartonažo bei plastmasinių gaminių asortimentas.

Suvažiavimo nutarime akcentuojami tokie uždaviniai: atlikti visuotinę aklųjų registraciją, plėsti namudinį darbą, rajonų centruose, kur yra palankios sąlygos, steigti kombinatų filialus. Į centro valdybą išrinkti 39 nariai. Centro valdybos pirmininku trečią kartą išrinktas Mykolas Poznanskas.

* * *

Po Antrojo pasaulinio karo išleista pirmoji iliustruota knyga reginčiųjų raštu apie Lietuvos akluosius – “Gyveniman sugrįžę”. Knygos sudarytojas – rašytojas Antanas Jonynas.

1967

Sukurtas pirmas trumpametražis filmas apie Lietuvos aklųjų gyvenimą – “Žmonės, grįžę iš tamsos”.

1968

Balandžio 15 d. įvyko VI šaukimo LAD centro valdybos V plenumas, kuriame nagrinėta tiflologijos ir tiflotechnikos klausimai. Plenume pabrėžta, kad draugija, iki šiol sparčiai plėtusi veiklos sritis, dabar turėtų darbą gilinti: klausimus spręsti tiflologiškai, remtis sukaupta aklųjų patirtimi, gamyboje naudotis šiuolaikinio mokslo laimėjimais.

* * *

Liepos mėnesį 4 žmonių delegacija, vadovaujama LAD centro valdybos prezidiumo nario Antano Jonyno, lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, dalyvavo Baltijos jūros savaitės tarptautiniame aklųjų renginyje Boltenhagene, susipažino su VDR aklųjų sąjungos veikla. Tai buvo pirmoji sovietiniais metais LAD darbuotojų išvyka į užsienį. 

1969

Pasirodė pirmoji LAD meno mėgėjų plokštelė, kurią pagamino “Melodijos” firma. Plokštelėje įrašyta 13 muzikos kūrinių.

* * *

Kovo 1 d. LAD centrinėje bibliotekoje įsteigtas tiflotyros skyrius, kuriame pradėta kaupti visų sričių tiflologinę literatūrą. Specializuotas tiflologinės literatūros knygų ir kitos medžiagos fondas yra vienintelis Lietuvoje.

* * *

Birželio 23-26 d. su Rusijos aklųjų draugijos delegacija LAD centro valdybos pirmininkas Mykolas Poznanskas lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, kur dalyvavo Vokietijos aklųjų sąjungos IV suvažiavime.

* * *

Nuo liepos 21 d. iki gruodžio 1 d. Lietuvos aklųjų draugija kartu su Šiaulių pedagoginio instituto defektologijos katedra surengė respublikos aklųjų ir silpnaregių anketinę apklausą. Apklausta 5639 žmonės. Apklausos duomenys buvo paskelbti V. Andrejauskienės ir V. Andrejausko knygoje “Lietuvos aklųjų ir silpnaregių socialinė charakteristika”, išleistoje 1974 m.

* * *

Rugpjūčio mėnesį Lietuvos aklųjų draugijoje lankėsi Vokietijos Demokratinės Respublikos aklųjų sąjungos 4 žmonių delegacija, vadovaujama Dresdeno tiflotechninių prietaisų bazės direktoriaus Christiano Zavalicho. Delegacija susipažino su LAD veikla, apžiūrėjo Vilniaus ir Kauno kombinatus. Tai buvo pirmoji sovietiniais metais užsienio aklųjų viešnagė Lietuvoje.

* * *

Rugpjūčio 25-27 d. Maskvoje vyko sovietinių respublikų aklųjų draugijų pirmininkų pasitarimas, kuriame buvo svarstomi gamybos, technikos, sporto, kultūrinių ryšių klausimai, pritarta minčiai koordinuoti tiflotechnikos priemonių gamybą ir bendrai spręsti su tiflotechnika susijusius klausimus. Lapkričio 25-26 d. LAD iniciatyva Vilniuje surengtas sąjunginės tiflotechnikos komisijos pirmasis posėdis, kuriame dalyvavo atstovai iš 11 respublikų. Posėdyje nustatytos komisijos funkcijos. Sąjunginės tiflotechnikos komisijos pirmininku išrinktas LAD eksperimentinės įmonės darbo mokslinio organizavimo ir tiflologijos skyriaus viršininkas A. Grigutis, pavaduotoju – Rusijos aklųjų draugijos centro valdybos pirmininko pavaduotojas A. Kondratovas, sekretoriumi – LAD eksperimentinės įmonės direktorius J. Stirblys.

* * *

Spalio 3-5 d. Vilniaus statybininkų kultūros rūmuose veikė LAD gaminių ir laimėjimų paroda, kurią gausiai lankė Vilniaus visuomenė ir Aklųjų draugijos 25-mečio iškilmių dalyviai.

1970

Birželio 4-5 d. LAD Vilniaus kombinato salėje įvyko LAD VII suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 131 delegatas, atstovavęs 7121 draugijos nariui. Per ataskaitinį laikotarpį kombinatuose pradėta gaminti metaliniai laikikliai užuolaidoms. Draugijoje susidarė realios sąlygos konkrečiai spręsti racionalaus aklųjų įdarbinimo, tinkamų darbo sąlygų sudarymo, regėjimo likučio, klausos, lytėjimo organų išsaugojimo klausimus. Visa tai imta spręsti kompleksiškai, remiantis moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis. Nemažai klausimų sutiko nagrinėti Kauno medicinos ir politechnikos, Šiaulių pedagoginis institutai, Vilniaus universitetas. Suvažiavimas išrinko centro valdybą iš 51 nario. Centro valdybos pirmininku ketvirtą kartą išrinktas Mykolas Poznanskas.

* * *

Rugpjūčio 28 d. įsteigta Kauno miesto Suaugusių aklųjų vakarinė vidurinė mokykla. Jos direktore paskirta Janina Šilanskienė.

* * *

Rugsėjo 1 d. Vilniuje sukurtas LAD kamerinis choras. Pirmasis choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Rimantas Zdanavičius.

* * *

Rugsėjo 1 d. įsteigta Kauno medicinos instituto Regos apsaugos žinybinė mokslinio tyrimo laboratorija.

1973 m. birželio 1 d. įsteigta Kauno medicinos instituto Gamybinės sanitarijos ir aklųjų darbo apsaugos žinybinė mokslinio tyrimo laboratorija.

1973 m. liepos 1 d. įsteigta Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos žinybinė mokslinio tyrimo laboratorija.

1974 m. rugpjūčio 25 d. įsteigta Šiaulių pedagoginio instituto Specialiosios pedagogikos žinybinė mokslinio tyrimo laboratorija.

Visas šias žinybines mokslinio tyrimo laboratorijas finansavo Lietuvos aklųjų draugija. 

1971

Rugsėjo 1 d. vietoje Kauno miesto Suaugusių aklųjų vakarinės vidurinės mokyklos įsteigta Respublikinė suaugusių aklųjų vidurinė mokykla su centru Kaune ir skyriais Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Pirmoji mokyklos direktorė – Janina Šilanskienė.

* * *

Rugsėjo 1 d. Kaune sukurtas LAD pučiamųjų instrumentų orkestras. Orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Jonas Kupstas.

* * *

LAD centro valdybos ir Švietimo ministerijos pastangomis spalio 21 d. Kaune atidarytas pirmas Lietuvoje specializuotas aklųjų ir silpnaregių vaikų 85 vietų darželis. Darželyje vaikai ne tik ugdomi, bet ir gydomos jų akys. Netrukus aklųjų ir silpnaregių vaikų darželiai buvo įsteigti ir kituose respublikos miestuose.

* * *

Dainininkei Beatričei Grincevičiūtei suteiktas Tarybų Lietuvos liaudies artistės garbės vardas.

* * *

Sovietų Lietuvoje pirmas aklasis – Povilas Vitkauskas – Vilniaus universitete apgynė istorijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją. Vėliau daktaro disertacijas apgynė:

Algimantas Šuminas – Kauno politechnikos institute, 1972 m.;

Antanas Grigutis – Maskvoje, Defektologijos mokslinio tyrimo institute, 1979 m.;

Juozas Karlikauskas – Vilniaus universitete, 1985 m.;

Osvaldas Petrauskas – Kauno politechnikos institute, 1986 m. (regėjimo neteko 1987 m.);

Irena Gailienė – Maskvoje, Defektologijos mokslinio tyrimo institute, 1991 m.;

Lietuvos Respublikoje – Valentinas Vytautas Toločka – Vilniaus universitete, 1992 m.;

1972

Gegužės 1 d. įkurtas LAD muzikinis kolektyvas. Jį sudarė kamerinis choras ir pučiamųjų instrumentų orkestras. Muzikinio kolektyvo direktorius – Juozapas Kairys.

* * *

Gegužės 21-24 d. Maskvoje vyko Pasaulinės aklųjų gerovės tarybos vykdomojo komiteto sesija. Sesijai pasibaigus, gegužės 25-27 d. Vilniuje lankėsi penkios tolimų šalių – Brazilijos, Kolumbijos, Gvatemalos, Australijos ir Japonijos – aklųjų delegacijos. Svečiai apžiūrėjo LAD Vilniaus kombinatą ir eksperimentinę įmonę, klausėsi dainininkės B. Grincevičiūtės, akordeonisto S. Stasiulio ir LAD kamerinio choro koncerto.

* * *

Lapkričio 16-17 d. Vilniuje įvyko pirmoji respublikinė mokslinė konferencija “Aklųjų socialinės ir darbo problemos Lietuvoje”. 

1973

Balandžio 1 d. įsteigti LAD garso įrašų namai. Pirmasis garso įrašų namų direktorius – Jonas Simaška.

* * *

Spalio 3-4 d. Vilniuje lankėsi Vokietijos Federacinės Respublikos aklųjų sąjungos 4 žmonių delegacija, kuriai vadovavo Vilhelmas Marhaueris, VFR aklųjų sąjungos viceprezidentas, aklųjų kurčnebylių centro Hanoveryje direktorius. Delegacija domėjosi LAD veikla.

1974

Jonui Burakovui, sunkumų kilnotojui, suteiktas Sovietų Sąjungos sporto meistro vardas. Jis buvo pirmas Lietuvos neregys sportininkas, nusipelnęs šio vardo.

* * *

Vasario 27 d. LAD centro valdybos prezidiumas įteisino Valentino Toločkos parengtą lietuvišką Brailio trumparaštį ir įpareigojo LAD leidyklą Brailio raštu išleisti trumparaščio vadovėlį.

* * *

Birželio pirmoje pusėje LAD centro valdybos pirmininkas Mykolas Poznanskas su Rusijos aklųjų draugijos delegacija lankėsi Norvegijoje, ten susipažino su

Norvegijos aklųjų sąjungos veikla ir aklųjų švietimo sistema.

* * *

Birželio 24-25 d. LAD Vilniaus kombinato salėje įvyko LAD VIII suvažiavimas. Suvažiavime dalyvavo 104 delegatai, atstovavę 7536 draugijos nariams. Per ataskaitinį laikotarpį centro valdyba konkrečiau sprendė aklųjų reabilitacijos, racionalaus įdarbinimo bei visapusiškos asmenybės ugdymo problemas. Kombinatuose pradėti gaminti 9 nauji gaminiai: saugos diržai, sulankstomi moteriški skėčiai, petnešų furnitūra, žiogeliai, segtukai plaukams, autorozetės, laidų sistemos šaldytuvams, variklių statoriai, plastmasiniai hermetiški dangteliai. Suvažiavimas išrinko centro valdybą iš 51 nario. Centro valdybos pirmininku penktą kartą išrinktas Mykolas Poznanskas.

* * *

Birželio 26 d. Kaune įvyko LAD rajonų pirminių organizacijų meno saviveiklos kolektyvų I respublikinė apžiūra.

* * *

Rugsėjo 12-19 d. Varnoje (Bulgarija) įvyko socialistinių šalių aklųjų draugijų lengvosios atletikos varžybos, kuriose LAD nariai – Sovietų Sąjungos sporto meistras Jonas Burakovas iškovojo aukso (6 kg rutulio stūmimas – 14 m 76 cm) ir bronzos (ieties metimas – 48 m 98 cm) medalius. Stasys Kalvelis, 400 m nubėgęs per 52,2 s, laimėjo sidabro medalį.

* * *

Pasirodė pirmoji LAD kamerinio choro plokštelė. Tai buvo ir pirmoji LAD muzikinio kolektyvo plokštelė.

Taip pat išleista akordeonisto Stasio Stasiulio įgrota pirmoji plokštelė.

* * *

Rašytojui Antanui Jonynui už eilėraščių rinkinį “Pasiryžimo metas” paskirta Tarybų Lietuvos respublikinė premija.

1975

Kaune, Savanorių ir Taikos prospektų bei Tvirtovės alėjos judrioje sankryžoje prie LAD kombinato, metų pradžioje užbaigta statyti požeminė perėja, kurios projektavimo ir statybos darbus finansavo Lietuvos aklųjų draugija. Šia požemine perėja aklieji gali saugiai eiti iš kombinato į gyvenamuosius namus, biblioteką, parduotuves, į troleibusų stoteles.

* * *

Liepos 1 d. pradėjo veikti Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykla Šakių rajone, Kretkampio kaime. Vėliau pavadinta Aklųjų reabilitacijos profesine technikos mokykla. Mokyklos pirmasis direktorius – Juozas Ežerskis.

* * *

Vilniuje, Ateities gatvėje, LAD lėšomis pastatyta 300 vietų aklųjų ir silpnaregių mokykla. Rugsėjo 1 d. mokykla pradėjo veikti, ją perkėlus iš Kauno.

Tuo pačiu metu Kaune, buvusios Aklųjų ir silpnaregių mokyklos vietoje, atidaryta Silpnaregių mokykla.

Pirmasis Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos direktorius – Vytautas Jankūnas.

Kauno silpnaregių mokyklos pirmoji direktorė – Vanda Boreikienė.

* * *

Rugsėjo 30 – spalio 2 d. Lietuvos aklųjų draugiją pirmą kartą aplankė Jungtinių Amerikos Valstijų aklųjų delegacija. Šiai 8 žmonių delegacijai vadovavo H. Robertsas, Amerikos fondo užsienio šalių akliesiems vykdomasis direktorius. Delegacija susipažino su LAD organizacine, gamybine ir kultūrine veikla.

1976-1985 veiklos metai

1976

Pavasarį Kaune pradėjo veikti Respublikinė akių ligoninė. Ligoninė pastatyta 1975 m. LAD lėšomis. Akių ligoninėje – 240 lovų stacionaras, kelios operacinės, poliklinika. Čia po vienu stogu vyksta pedagoginis, mokslinis tiriamasis ir gydomasis darbas.

* * *

Prie Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokyklos atidarytas B. Dvariono vaikų muzikos mokyklos skyrius. Specialybės: chorinis dainavimas, akordeonas, fortepijonas, pučiamieji instrumentai, lietuvių liaudies instrumentai (kanklės). Šio skyriaus pagrindu nuo 1993 m. pradžios pradėjo veikti savarankiška muzikos mokykla “Lyra”, kurioje toliau mokosi muzikos aklieji ir silpnaregiai vaikai.

* * *

Spalio 20-24 d. Vilniaus sporto rūmuose veikė LAD laimėjimų paroda “Šviesos ir darbo keliu”.

* * *

Spalio 21-22 d. Vilniuje surengta respublikinė mokslinė konferencija “Aklųjų organizuotos veiklos problemos Lietuvoje”.

* * *

LKP CK ir Ministrų Tarybos lapkričio 23 d. nutarimu Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatinei mokyklai suteiktas rašytojo Antano Jonyno vardas.

* * *

Centro valdybos prezidiumo nutarimu įsteigtos LAD tiflologijos, oftalmologijos mokslo darbų ir meno kūrinių premijos.

* * *

Nereginti šaškininkė – Stasė Ingaunytė – pirmą kartą SSRS sporto istorijoje iškovojo Sovietų Sąjungos čempionės titulą, laimėjusi moterų rusiškų šaškių pirmenybes. Jai buvo suteiktas SSRS sporto meistrės vardas. 

1977

Sukurtas trumpametražis filmas “Darbo ir šviesos keliu”, kuriam scenarijų parašė neregys žurnalistas Adolfas Venckevičius.

* * *

Gegužės 6 d. pradėjo veikti prie Vilniaus XXI vidurinės mokyklos LAD lėšomis pastatytas uždaras baseinas ir sporto salė.

* * *

Lapkričio 1 d. LAD respublikinėje centrinėje bibliotekoje įsteigtas Lietuvos aklųjų sąjūdžio istorijos muziejus. Jo pirmasis vedėjas – Justinas Stirblys.

* * *

Dainininkei Beatričei Grincevičiūtei paskirta Tarybų Lietuvos respublikinė premija.

* * *

Gruodžio 9-11 d. pirmą kartą surengtos Lietuvos aklųjų draugijos kultūros dienos; renginys vyko Ukmergės rajone.

1978

Kovo 24-25 d. Vilniuje įvyko mokslinė praktinė konferencija “Aklųjų ir silpnaregių mokinių mokymo, auklėjimo, socialinės adaptacijos, profesinės orientacijos problemos”.

* * *

Liepos 1 d. Rygoje įvyko Pabaltijo sovietinių respublikų aklųjų draugijų estradinių kolektyvų pirmasis festivalis. Lietuvai atstovavo Vilniaus ir Klaipėdos estradiniai kolektyvai.

* * *

Liepos 29 – rugpjūčio 8 d. Bulgarijoje, Varnos mieste, vyko 46 tarptautinis aklųjų esperantininkų kongresas. Šitame kongrese pirmą kartą dalyvavo Lietuvos aklųjų draugijos atstovai – Stasė Toločkienė ir Valentinas Toločka.

* * *

Lapkričio 16-17 d. Vilniuje įvyko pirmasis SSRS teorinis seminaras tiflografikos klausimais. Jame dalyvavo atstovai iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos. Buvo pasidalyta darbo patirtimi ir spręsta, kaip pagerinti ir išplėsti tiflografinių priemonių gamybą.

1979

Gegužės 21-22 d. LAD Vilniaus kombinato salėje įvyko Aklųjų draugijos IX suvažiavimas. Jame dalyvavo 102 delegatai, atstovavę 7560 draugijos narių. Per ataskaitinį laikotarpį daugelio produkcijos rūšių gamyba buvo nuolat plečiama. Keleriopai padidėjo skėčių, medinių ir plastmasinių segtukų skalbiniams gamybos apimtys; nuolat didėjo ir sagų, registratorių, žiurkėkautų gamyba, padvigubėjo kultūrinių ir buitinių prekių gamyba. Sparčiausiai gamybą didino Panevėžio kombinatas ir Eksperimentinė įmonė. Už ilgametį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą suvažiavimas suteikė Garbės nario vardus 21 žmogui. Išrinkta centro valdyba (51 narys). Centro valdybos pirmininku šeštą kartą tapo Mykolas Poznanskas.

1980

Kovo 24-30 d. įvyko I Sovietų Sąjungos aklųjų ritinio varžybos Vilniuje. Šis aklųjų komandinis žaidimas pradėtas kultivuoti Lietuvos aklųjų draugijoje nuo 1970 m. 

1981

LAD centro valdybos pirmininkas Mykolas Poznanskas vadovavo Rusijos aklųjų draugijos delegacijai, vykusiai į Vokietijos Demokratinę Respubliką. Delegacija susipažino su Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikla. 

1983

LAD Centro valdybos prezidiumas įsteigė Antano Jonyno (mirusio 1976 m. ) premiją už geriausią respublikos jaunųjų rašytojų prozos debiutą. 

1984

Birželio 15-16 d. LAD Vilniaus kombinato salėje įvyko Aklųjų draugijos X suvažiavimas. Jame dalyvavo 103 delegatai, atstovavę 7539 draugijos nariams. Per ataskaitinį laikotarpį draugijoje buvo toliau plečiamas ir sisteminamas reabilitacijos darbas. Pramonės įmonėse gerokai pasikeitė gaminamos produkcijos nomenklatūra. Per 5 metus daugiau negu 4 kartus padidėjo segtukų plaukams ir potinkinių rozečių, 3 kartus – vaikiškų skėčių, 1,6 karto – moteriškų skėčių, 1,5 karto – žiogelių gamyba; taip pat gerokai padidėjo karūnkamščių ir konservavimo dangtelių, registratorių, plastmasinės baldų furnitūros ir ūkinių šepečių gamyba.

Už ilgametį nepriekaištingą darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime suvažiavimas suteikė 7 žmonėms LAD Garbės nario vardą; 51 narį išrinko į centro valdybą. Centro valdybos pirmininku septintą kartą išrinktas Mykolas Poznanskas.

* * *

Rugsėjo 29 d. per Sovietų Sąjungos televiziją televizijos konkurse “Draugė daina” pirmą kartą LAD istorijoje dainavo saviveiklininkas Adomas Bazevičius. Jis atliko kompozitoriaus A. Doluchaniano “Dainą apie Tėvynę” ir tapo šio konkurso diplomantu. Solistui akompanavo LAD pučiamųjų instrumentų orkestras.

* * *

Lapkričio 26-27 d. Vilniuje įvyko respublikinė mokslinė konferencija “Sutrikusio regėjimo asmenų reabilitacijos ir visuomeninės integracijos metodų tobulinimo keliai”.

* * *

Per 30 metų Lietuvos aklųjų draugija pastatė per 100 tūkst. kv. metrų gamybinės, buitinės ir kultūrinės paskirties patalpų, daugiau kaip 3 tūkst. butų ir kitų objektų (į tą plotą neįskaičiuota Kauno akių ligoninė ir Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla). 

1985

Liepos 27-28 d. įvyko I tarprespublikinės aklųjų ir silpnaregių komandinės dviračių tandemų varžybos Anykščių rajone. 

1986-1995 veiklos metai

1986

Gegužės 24-25 d. Palangoje vykusiame respublikiniame sidabrinių balsų konkurse miestų kategorijoje Adomas Bazevičius tapo konkurso laureatu.

* * *

Liepos mėnesį LAD garso įrašų namai išleido pirmąją garsinę knygą kompaktinėse kasetėse. Tai Justino Marcinkevičiaus dramos “Mažvydas” ir “Mindaugas”. Šiuos kūrinius įskaitė aktorius Arnas Rosenas.

* * *

Rugpjūčio 3-17 d. Geteborge (Švedija) įvyko pasaulio aklųjų lengvosios atletikos ir plaukimo čempionatas bei invalidų žaidynės, kuriose Sovietų Sąjungos aklųjų rinktinėje komandoje dalyvavo LAD nariai: Vytautas Girnius, iškovojęs vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius; Danutė Linkevičiūtė – tris aukso medalius.

* * *

Rugsėjo 1 d. likviduota Aklųjų reabilitacijos profesinė technikos mokykla, veikusi Šakių rajone, Kretkampio gyvenvietėje. Ši mokykla LAD reabilitacinėje veikloje suvaidino teigiamą vaidmenį. Mokyklą nuo jos įkūrimo iki uždarymo baigė per tūkstantį respublikos aklųjų ir silpnaregių, kurie įgijo elementariosios reabilitacijos ir profesinių techninių žinių. Tačiau to meto LAD tarprajoninės valdybos dėl aklųjų senyvo amžiaus, sveikatos ir įvairių kitų priežasčių sunkiai sukomplektuodavo reikalingą mokinių kontingentą. Mokykla turėjo daug sunkumų, parinkdama pedagogų kadrus, ūkio personalą, perorientuodama mokymą pagal LAD įmonių poreikius. Dėl šitų priežasčių ir reikėjo mokyklą uždaryti. Paskutinioji Aklųjų reabilitacijos profesinės technikos mokyklos direktorė – Danutė Račiukaitienė.

* * *

Spalio 14-17 d. Vilniuje įvyko pirmasis tarprespublikinis akordeono muzikos festivalis. Neregys akordeonistas Stasys Stasiulis tapo festivalio diplomantu. 

1987

LAD kamerinis choras lapkričio mėnesį pavadintas valstybiniu choru “Vilnius”. Tuo metu choro meno vadovu – vyriausiuoju dirigentu dirbo prof. Antanas Jozėnas. 

1988

Sausio 1 d. įsteigtas LAD kamerinis orkestras “Ave musica”. Pirmasis jo meno vadovas – vyriausiasis dirigentas – Algirdas Stulgys.

* * *

Kovo 24-25 d. Vilniuje įvyko mokslinė konferencija “Aklųjų ir silpnaregių mokinių mokymo, auklėjimo, socialinės adaptacijos, profesinės orientacijos problemos”.

* * *

Spalio 14-26 d. Seule (Pietų Korėja) VIII pasaulio invalidų olimpiadoje du Lietuvos lengvaatlečiai, Aklųjų draugijos nariai, pirmą kartą laimėjo medalius: Vytautas Girnius – du aukso, Danutė Linkevičiūtė-Šmydek – sidabro ir bronzos. 

1989

Kovo 23-31 d. Vilniuje vyko aklųjų golbolo tarptautinis turnyras. Lietuvos aklųjų golbolo komanda šiame turnyre dalyvavo pirmą kartą.

* * *

Lapkričio 16-18 d. LAD Vilniaus kombinato salėje įvyko Aklųjų draugijos XI suvažiavimas. Iš 109 išrinktų delegatų jame dalyvavo 99, atstovavę 7725 draugijos nariams. Per ataskaitinį laikotarpį pasikeitė centro valdybos pirmininkai: Mykolas Poznanskas dirbo iki 1986 m. pabaigos, o nuo 1987 m. sausio 1 d. jį pakeitė Juozas Dzidolikas. Per ataskaitinį laikotarpį draugijos įmonėse pradėta gaminti šie nauji gaminiai: vyriški sulankstomi skėčiai, daugiavietės pakabos, pakabos-petukai, nėrimo šeivutės, karoliai ir apyrankės, naujo pavyzdžio kelioninės žirklutės, kabliukai kalmarams gaudyti, plaukų papuošalai ir segtukai, naujų fasonų sagos ir kt.

Prasidėjo Lietuvos dvasinis ir politinis atgimimas, jos veržimasis į nepriklausomybės atgavimą. Naujos nuotaikos viešpatavo ir LAD XI suvažiavime. Buvo priimti nauji įstatai. Nuo šiol organizacija pavadinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), vietoje centro valdybos bus renkama LASS taryba. Vietoje nutarimo suvažiavimas priėmė kelioliką rezoliucijų; 8 žmonėms suteikė LASS Garbės nario vardus. LASS taryba išrinkta iš 63 narių. Tarybos pirmininku išrinktas Juozas Dzidolikas, pirmuoju pirmininko pavaduotoju – Osvaldas Petrauskas. 

1990

Sausio 26 d. Vilniuje įvyko Lietuvos aklųjų sporto federacijos (LASF) steigiamoji konferencija. Ji priėmė įstatus, išrinko 13 narių vykdomąjį komitetą. LASF pirmuoju prezidentu išrinktas Juozas Dzidolikas.

Lietuvos aklųjų sporto federacija yra savarankiška visuomeninė organizacija, respublikos aklųjų ir silpnaregių kūno kultūros ir sporto plėtros bei sveikatos stiprinimo koordinacinis centras. Federacijos tikslas – aklųjų ir silpnaregių sveikatos stiprinimas, jų socialinis reabilitavimas, integravimas į visuomenę ir dorovės ugdymas.

* * *

Kovo 20 d. Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija priėmė sprendimą ieškoti galimybių rengti neregius masažuotojus Lietuvoje. Balandžio 25 d. gautas švietimo ir kultūros ministro pavaduotojo Aurimo Juozaičio pasirašytas įsakymas, kad 1990 m. Vilniaus medicinos mokykloje steigiama masažo specialybė, priimami mokytis aklieji bei silpnaregiai. Taigi, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, respublikoje vėl pradėti rengti neregiai masažuotojai.

* * *

Rugpjūčio 28 d. Klaipėdoje įsteigta J. Marcinkaus leidykla “Eldija”. Juozas Marcinkus yra vienas iš nedaugelio pasaulio aklųjų, leidžiąs knygas reginčiųjų raštu.

* * *

Spalio 1 d. LASS garso įrašų namai reorganizuoti į LASS bibliotekos garso įrašų studiją. Paskutinis garso įrašų namų direktorius – Juozas Valentukevičius.

* * *

Gruodžio 20 d. vykęs LASS tarybos plenumas nutarė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data laikyti 1926 m. liepos 24 d. 

1991

Sausio 13 d. sovietinei armijai užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos patalpas bei televizijos bokštą, radijas persikėlė į LASS bibliotekos garso įrašų studiją, leidžiant naudotis ne tik patalpomis, bet ir aparatūra. Sausio 14 d. vakare radijo I programa jau vėl transliuota. Radijo II programa iš čia buvo pradėta transliuoti vasario 25 d. Radijas į savo atgautas patalpas išsikėlė gruodžio 17 d.

* * *

Vasario mėnesį pirmą kartą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą aplankė Pasaulio aklųjų sąjungos pirmininkas Dunkanas Votsonas ir generalinis sekretorius Pedras Zurita. Jie susipažino su LASS sistema ir darbu.

* * *

Kovo 4-10 d. Čekoslovakijoje, Marianske Laznėse, vykusiame VI tarptautiniame aklųjų ir silpnaregių vokalistų bei instrumentalistų konkurse pirmą kartą dalyvavo lietuviai: vilnietis dainininkas Vladas Bagdonas su koncertmeisteriu Dainiumi Jozėnu ir kaunietė dainininkė Ona Matusevičiūtė su koncertmeistere Ligija Richteryte. V. Bagdonas užėmė antrąją vietą, buvo apdovanotas diplomu, Bohuslavo Martinaus medaliu ir pinigine premija. D. Jozėnas, kaip geriausias koncertmeisteris, apdovanotas diplomu.

* * *

Kovo 14 d. Vilniaus merijoje galutinai patvirtintas Beatričės Grincevičiūtės (mirusios 1988 m. ) buto-muziejaus steigimas. Jo vedėju paskirtas Albinas Vaičiūnas.

* * *

Gegužės 14 d. įvyko Vilniaus universiteto konferencija, skirta Prano Daunio gimimo 90-mečiui. Konferencijos tema: “Sutrikusio regėjimo žmonių reabilitacija Lietuvoje”.

* * *

Dėl pablogėjusios LASS finansinės būklės nuo gegužės 15 d. likviduotas LASS muzikinio kolektyvo kamerinis orkestras “Ave musica”. Orkestras ne tik grojo savo repertuarą, bet talkino ir LASS kameriniam chorui “Vilnius”.

* * *

Liepos 15 d. Suaugusių aklųjų vidurinė mokykla pertvarkyta ir pavadinta: Aklųjų ir silpnaregių socialinio ugdymo mokykla. Šios mokyklos direktorius – Antanas Ruginis.

* * *

Rugsėjo mėnesį į Jungtines Amerikos Valstijas mokytis Filadelfijos Overbruko aklųjų mokykloje išvyko trys aklieji ir silpnaregiai jaunuoliai: Remigijus Audiejaitis, Sergejus Mechas ir Vitas Purlys. Vienerius mokslo metus jie mokėsi anglų kalbos ir darbo su kompiuteriais.

* * *

Rugsėjo 7 d. Lietuvos aklųjų sporto federacija buvo priimta į tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (IBSA).

* * *

Spalio 25-26 d. Europos aklųjų sąjungos taryba savo posėdyje, vykusiame Valberge, Vokietijoje, priėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungą pilnateise nare į Europos aklųjų sąjungą.

* * *

Paskelbtas respublikinis Beatričės Grincevičiūtės vokalistų konkursas. Konkurse gali dalyvauti ir profesionalūs dainininkai, ir mėgėjai.

* * *

Vilniaus miesto taryba gatvę netoli B. Grincevičiūtės buto-muziejaus pavadino Beatričės gatve.

* * *

Lapkričio 27-28 d. Vilniuje, Menininkų rūmuose, vyko Beatričės Grincevičiūtės vokalistų konkursas. Pirmąją vietą užėmė vilnietė Jūratė Vizbaraitė, antrąją – klaipėdietė Aušra Liutkutė, trečiąją – vilnietė Nijolė Gendvilienė. Absoliučiai geriausia dainininke konkurse pripažinta kaunietė Ona Matusevičiūtė.

* * *

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju pagrindiniu įstatymu, humanizmo ir teisingumo principais, siekdama įgyvendinti tarptautiniuose aktuose įtvirtintas invalidų teises, pripažindama, kad invalidų integracija į visuomenės ir valstybės gyvenimą yra vienas iš civilizuotumo rodiklių, lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą.

* * *

Lapkričio 28 d. įsteigta invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tarybos nuostatai patvirtinti 1992 m. sausio 17 d. Invalidų reikalų tarybos nariai yra ir du LASS tarybos atstovai – pirmininkas ir jo pavaduotojas.

* * *

Gruodžio 31 d. nustojo veikusi LASS leidykla “Versmė”. Ji likviduota dėl LASS finansinių sunkumų. Jos paskutinis direktorius – Sigitas Bautrėnas. 

1992

Dėl sunkios finansinės būklės LASS tarybos prezidiumas nutarė nuo sausio 1 d. nebeskirti tiflologijos, oftalmologijos, meno ir A. Jonyno premijų.

* * *

Nuo sausio 1 d. LASS respublikinė centrinė biblioteka yra Kultūros ir švietimo ministerijos žinioje ir pavadinta Lietuvos aklųjų biblioteka. Jos direktorius – Stasys Stasiulis.

* * *

Kovo 5 d. Vilniuje, LASS tarybos salėje, įvyko steigiamasis Prano Daunio fondo suvažiavimas. Suvažiavimas priėmė fondo įstatus, išrinko 10 narių tarybą. Fondo tarybos prezidentu išrinktas Panevėžio katedros klebonas mons. Juozapas Antanavičius. 1993 m. rugpjūčio 20 d. įvykusiame fondo II suvažiavime nutarta jį pavadinti katalikiškuoju P. Daunio fondu akliesiems remti. Fondas yra visuomeninė organizacija, kurios veikla grindžiama demokratijos principais. Fondo paskirtis: materialiai ir moraliai padėti akliesiems ir silpnaregiams įsigyti kuo aukštesnį išsilavinimą, ugdyti gabumus literatūrai, muzikai, menui, mokslui, žurnalistikai, kitoms profesijoms, prisidėti prie aklųjų ir silpnaregių sąjūdžio svarbiausių uždavinių įgyvendinimo, integruojant regėjimo netekusius žmones į reginčiųjų visuomenę.

* * *

Balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybinės invalidų medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos programos kryptys 1992-2002 metams.

* * *

Balandžio 19 d. Lietuvos aklųjų sporto federacija ir jos aklųjų šachmatininkų sekcija buvo priimta į tarptautinę Brailio šachmatų asociaciją (IBCA).

* * *

Gegužės 28 d. LASS Vilniaus įmonės salėje įvyko LASS delegatų, išrinktų į XI suvažiavimą, konferencija. Joje dalyvavo 89 delegatai. Konferencija pasiskelbė LASS neeiliniu (XII) suvažiavimu. Tarybos ataskaitos nebuvo. Iš dalies pakeisti LASS įstatai. Atsisakyta tarybos plenumo ir prezidiumo. Suvažiavime priimtos LASS tolesnės veiklos kryptys. Suvažiavimas išrinko 17 narių tarybą. Tarybos pirmininku išrinktas Osvaldas Petrauskas.

* * *

Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro įsakymu nuo rugsėjo 1 d. įsteigtas LASS kompiuterinės technikos taikymo centras, kuris yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro padalinys. Kompiuterinės technikos taikymo centras 1994 m. Brailio raštu išleido pirmąsias penkių pavadinimų kompiuteriu spausdintas knygas.

* * *

LASS priimta lygiateise nare į Pasaulio aklųjų sąjungą.

* * *

Lapkričio mėnesį pirmą kartą Pasaulio aklųjų sąjungos generalinėje asamblėjoje, vykusioje Egipto sostinėje Kaire, dalyvavo LASS trijų žmonių delegacija – pirmininkas O. Petrauskas, pirmininko pavaduotojas S. Armonas, vertėja A. Jozėnaitė. 

1993

Vasario 1 d. likviduotas LASS profesinis pučiamųjų instrumentų orkestras, kadangi nei ekonomiškai silpna LASS, nei valstybė nebegalėjo skirti lėšų jam išlaikyti. Paskutinis orkestro meno vadovas – vyriausiasis dirigentas – Antanas Čiasas.

LASS taryba, pripažinusi, kad tapo ekonomiškai nepajėgi išlaikyti profesinių aklųjų meninių kolektyvų, nutarė nuo vasario 1 d. likviduoti ir Muzikinį kolektyvą.

* * *

Vietoje valstybinio choro “Vilnius” LASS taryba nutarė nuo vasario 1 d. įsteigti Lietuvos aklųjų chorą “Vilnius” (pelno nesiekiančios organizacijos teisėmis). Choro direktoriumi paskirtas Juozapas Kairys.

* * *

Birželio 3 d. Vilniaus operos ir baleto teatre Dž. Rosinio operoje “Sevilijos kirpėjas” daktaro Bartolo rolę pirmą kartą atliko silpnaregis profesionalas dainininkas Vladas Bagdonas.

* * *

Rugsėjo mėnesį Dubline (Airija) Europos aklųjų lengvosios atletikos čempionate neregė panevėžietė Sigita Kriaučiūnienė iškovojo tris aukso medalius.

* * *

Spalio 7-9 d. Lenkijoje, Ustronės mieste, vykusiame Europos aklųjų sąjungos tarybos posėdyje LASS tarybos pirmininkas Osvaldas Petrauskas buvo paskirtas Europos aklųjų sąjungos Socialinių teisių komisijos pirmininko pavaduotoju.

* * *

Lapkričio 25-26 d. Vilniuje, Mokytojų kvalifikacijos institute, įvyko LASS XIII suvažiavimas. Jame dalyvavo 77 delegatai, atstovavę 7805 sąjungos nariams. Buvo atvykę svečių iš Baltarusijos, Estijos ir Latvijos aklųjų draugijų. Rinkos sąlygomis LASS įmonės pateko į sunkią finansinę būklę. Tarybai reikėjo ieškoti kitų šaltinių savo veiklai finansuoti. Suvažiavimas patvirtino naujas LASS veiklos kryptis, išrinko 15 narių tarybą. Antrą kartą tarybos pirmininku išrinktas Osvaldas Petrauskas.

1994

Katalikiškasis P. Daunio fondas sausio mėnesį FIDAC (katalikiškų organizacijų, dirbančių aklųjų labui, tarptautinės federacijos) suvažiavime Šveicarijoje, Landšlachto mieste, priimtas į šią federaciją.

* * *

Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinė mokykla ir Aklųjų socialinio ugdymo mokykla nuo vasario 1 d. reorganizuotos į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (LASUC), kuriame yra šie skyriai: A. Jonyno vidurinė mokykla, ikimokyklinio ugdymo skyrius, socialinio ugdymo skyrius, profesinio lavinimo skyrius, kompiuterinės technikos taikymo centras, tiflopedagogikos informacijos skyrius, medicinos tarnyba. LASUC direktorė – Angelė Daujotienė.

* * *

Vasario 2 d. Kaune įvyko steigiamasis Lietuvos retinitis pigmentosa sąjungos (LRPS) suvažiavimas. Jame buvo priimti sąjungos įstatai, išrinkta 5 narių taryba, pirmuoju sąjungos prezidentu išrinktas Romualdas Kudaras. LRPS yra savarankiška susibūrusių sergančių šia liga ir juos remiančių asmenų labdaros organizacija, siekianti padėti akliesiems įveikti šio specifinio regos sutrikimo pasekmes, aiškinti priežastis šios klastingos ligos, kurios baigtis visuomet tragiška – apakimas, ieškoti gydymo būdų. Daugelyje pasaulio šalių veikia analogiškos nacionalinės organizacijos, kurios yra susibūrusios į tarptautinę retinitis pigmentosa asociaciją (IRPA). Į ją 1994 metais buvo priimta ir Lietuvos retinitis pigmentosa sąjunga.

* * *

Jo Šventenybė Jonas Povilas II, prašant mons. Juozapui Antanavičiui, Panevėžio katedros klebonui, katalikiškojo Prano Daunio fondo prezidentui, organizuojant 1994 metais vasario 22 Lietuvos aklųjų maldos dieną, suteikė ypatingą Apaštališkąjį Palaiminimą. Apaštališkasis Palaiminimas pasirašytas Vatikane vasario 17 d.

Palaiminimas buvo perskaitytas Šiluvos bažnyčioje per Šv. Mišias.

* * *

Pirmieji Lietuvos neregiai magistrai:

Alfonsas Kudaras, įgijęs biznio ir vadybos magistro laipsnį Kauno Vytauto Didžiojo universitete birželio 27 d.;

Henrikas Stukas, įgijęs humanitarinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus pedagoginiame universitete liepos 2 d.;

Ona Matusevičiūtė, įgijusi dainininkės atlikėjos magistro laipsnį Muzikos akademijoje 1995 m. birželio 23 d.

* * *

Liepos 3-10 d. Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvavo ir LASS meniniai kolektyvai: Dainų dieną – Vilniaus, Šiaulių ir Kelmės folkloro ansambliai, Vilniaus ir Klaipėdos mišrūs chorai, aklųjų choras “Vilnius”, vilniečių pučiamųjų instrumentų orkestras; Šokių dieną – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai.

* * *

Liepos mėnesį Berlyne vykusiame Pasaulio invalidų lengvosios atletikos čempionate Sigita Kriaučiūnienė (Markevičienė) iškovojo aukso medalį (800 m bėgimas).

* * *

LASS tarybos nutarimu nuo spalio 3 d. LASS spaustuvė buvo reorganizuota ir Brailio raštu knygų bei periodinių leidinių spausdinimas perduotas LASS individualiai įmonei “Mūsų žodis”. Vadovėlius Brailio raštu leidžia Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras.

1995

Vasario 3 d. Vilniuje įvyko Užimtumo ir paramos verslui fondo M95 steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo priimti įstatai, išrinkta 5 narių valdyba. Fondo prezidentu išrinktas Antanas Ruginis. Užimtumo ir paramos verslui fondas M95 yra savarankiška visuomeninė organizacija, kurios tikslas – skatinti ir remti aklųjų bei silpnaregių privačią iniciatyvą, padėti jiems realizuoti profesinius įgūdžius bei interesus; rūpintis, kad aklieji ir silpnaregiai turėtų lygias galimybes konkuruoti darbo rinkoje, plėtoti verslą ar kitą privačią veiklą.

* * *

Vasario 15 d. Vilniuje įvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių diabetikų bendrijos (LASDB) steigiamasis susirinkimas. Jame buvo priimti bendrijos įstatai, išrinkta 9 narių valdyba. Bendrijos pirmininkė – Irena Matulienė. LASDB yra visuomeninė organizacija, siekianti padėti cukriniu diabetu sergantiems regėjimo invalidams išvengti sunkių ligos komplikacijų, aprūpinti juos specialiais aparatais cukraus kiekiui kraujyje matuoti namų sąlygomis; taip pat rengti metodinę medžiagą diabetikams ir tiflopedagogams. LASDB įeina į Lietuvos diabeto asociacijos sudėtį.

* * *

Kovo 24-25 d. Vilniuje – pirmą kartą Lietuvoje – įvyko Europos aklųjų sąjungos Socialinių teisių komisijos posėdis.

* * *

Balandžio 20-21 d, Vilniuje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, įvyko Antano Baltramiejūno gimimo 70-mečiui paminėti skirta konferencija “Aklųjų bei silpnaregių ugdymas ir reabilitacija”.

* * *

Balandžio 29 d. vakare Vilniaus Menininkų rūmų Baltojoje salėje visuomenė buvo supažindinta su kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko sukurtų mišių “Švenčiausios Mergelės Marijos Nekalčiausios Širdies garbei” įrašo kompaktiniu disku. Tai pirmasis Lietuvos aklųjų choro “Vilnius” giedojimą įamžinęs kompaktinis diskas (choro meno vadovas – vyriausiasis dirigentas – Jurijus Kalcas). Šio kompaktinio disko pasirodymas yra reikšmingas ne tik Lietuvos neregiams, bet ir visai mūsų šalies muzikinei kultūrai. Išleista 500 kompaktinių diskų.

* * *

Nuo birželio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos Seime priimtą bibliotekų įstatymą Lietuvos aklųjų biblioteka tapo respublikinės reikšmės biblioteka.

* * *

LASS istoriją numatyta tęsti. Iki LASS 90-ties metų jubiliejaus pasirodys knyga, atspindinti LASS veiklą nuo 1996 metų.

Aklųjų organizacijų pirmininkai

Petras Šestakauskas, majoras – Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos pirmininkas (1926 liepa – 1931 sausis)

Stasė Šakenienė, gydytoja chirurgė – Lietuvos akliesiems globoti draugijos valdybos pirmininkė (1930 lapkritis – 1940 liepa)

Vilniaus aklųjų globos draugijos valdybos pirmininkai

Julianas Šimanskis, Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius, oftalmologas (1927 kovas – 1937)

Liudvikas Švykovskis, Vilniaus banko direktorius (1938-1939 rugsėjis)

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Antanas Jonynas – Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro prie Socialinio aprūpinimo liaudies komisariato (Socialinio aprūpinimo ministerijos) pirmininkas (1944 spalis – 1947 balandis)

Lietuvos aklųjų draugijos centro valdybos pirmininkai

Antanas Jonynas (1947 balandis – 1951 rugpjūtis; 1952 rugsėjis – 1954 balandis; 1962 rugsėjis – 1963 rugpjūtis)

Mykolas Poznanskas (1951 rugpjūtis – 1952 vasaris; 1963 rugpjūtis – 1986 gruodis)

Antanas Baltramiejūnas (1952 vasaris – rugsėjis)

Pranas Lukoševičius (1954 balandis – 1955 kovas)

Antanas Grigutis (1955 kovas – 1962 rugsėjis)

Juozas Dzidolikas (1987 sausis – 1989 lapkritis)

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos pirmininkai

Juozas Dzidolikas (1989 lapkritis – 1992 gegužė)

Osvaldas Petrauskas, dr. (1992 gegužė – 2010 gegužė)

Sigitas Armonas (nuo 2010 m. gegužės) 

Garbės nariai

Lietuvos aklųjų sąjungos Garbės nariai (1926-1930)

Tumas (Vaižgantas) Juozas, kanauninkas, rašytojas

Voldemarienė Matilda, Lietuvos aklųjų sąjungos vyriausioji globėja

Lietuvos akliesiems globoti draugijos Garbės nariai (1930-1940)

Avižonis Petras, profesorius, oftalmologas

Grinius Kazys, gydytojas, buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas

Langė Arturas Henrikas, inžinierius

Šestakauskas Petras, majoras, Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdybos pirmininkas

Vilniaus aklųjų globos draugijos Garbės nariai (1927-1939)

Gžegoževska Marija, profesorė, Varšuvos specialiosios pedagogikos instituto direktorė

Malevskis Janas, vilnietis valstybės tarnautojas

Lietuvos aklųjų draugijos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Garbės nariai (1979-1989)

Adomaitis Antanas, LAD leidyklos muzikinės literatūros redakcijos vyresnysis redaktorius, 1979

Bankauskas Kostas, LAD Kauno tarprajoninės valdybos pirmininkas, 1979

Boreikienė Vanda, Kauno silpnaregių vidurinės mokyklos direktorė, 1984

Brazdžiūnas Valentinas, LAD Panevėžio kombinato darbininkas, 1989

Černiauskas Vladas, LAD Kauno kombinato darbininkas, 1984

Černiauskienė Valerija, masažistė, 1979

Daktaravičienė Emilija, Kauno medicinos instituto profesorė, Regos apsaugos mokslinio tyrimo laboratorijos vedėja, 1979

Deltuvaitė Angelė, LAD Kauno kombinato darbininkė, 1989

Dikčius Algimantas, LAD Vilniaus kombinato darbininkas, 1979

Gajauskas Petras, LAD Šiaulių kombinato darbininkas, 1984

Grigutis Antanas, LAD centro valdybos darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus viršininkas, 1979

Grincevičiūtė Beatričė, LSSR liaudies artistė, 1979

Kairys Juozapas, LAD muzikinio kolektyvo direktorius, 1989

Karvelis Vytautas, docentas, Šiaulių pedagoginio instituto defektologijos katedros vedėjas, 1979

Kaulakienė Aldona, pedagogė, LAD narė, 1989

Krupenkovas Vosylius, LAD Kauno kombinato šepečių cecho viršininkas, 1979

Kuolys Napoleonas, LAD Vilniaus kombinato meistras, 1989

Liskova Ksenija, LAD Vilniaus kombinato darbininkė, 1984

Marcinkus Juozas, LAD Klaipėdos kombinato direktorius, 1979

Menkevičius Juozas, LAD Kauno kombinato gamybinio mokymo instruktorius, 1989

Mickevičius Viktoras, LAD muzikinio kolektyvo pučiamųjų instrumentų orkestro artistas, 1979

Orlovskis Kazimieras, LAD Vilniaus kombinato darbininkas, 1989

Paukštys Algirdas, LAD Panevėžio kombinato direktorius, 1979

Petkevičienė Stasė, LAD Vilniaus kombinato darbininkė, 1984

Poznanskas Mykolas, LAD centro valdybos pirmininkas, 1979

Ruginis Antanas, LAD Kauno kombinato direktorius, 1979

Stankevičius Juozas, LAD Kauno kombinato darbininkas, 1979

Svilanas Aleksandras, Latvijos aklųjų draugijos centro valdybos pirmininko pavaduotojas, 1984

Šilanskienė Janina, suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos direktorė, 1979

Širiajevas Aleksandras, LAD Vilniaus kombinato vyresnysis meistras, 1979

Toločka Valentinas Vytautas, LAD leidyklos tiflologinės literatūros redakcijos vedėjas, 1979

Ulinskas Ramūnas Justinas, LAD muzikinio kolektyvo pučiamųjų instrumentų orkestro artistas, 1989

Venckevičius Adolfas, žurnalo “Mūsų žodis” vyriausiasis redaktorius, 1979

Vitkauskas Povilas, Vilniaus valstybinio universiteto docentas, 1979

Ziminas Borisas, Rusijos aklųjų draugijos centro valdybos pirmininkas, 1984

Žukauskienė Irena Stanislava, LAD centro valdybos prezidiumo sekretorė, 1979 

Antano Jonyno premijos už geriausią prozos debiutą jauniesiems rašytojams paskirtos

Ramonui Antanui už novelių rinkinį “Šiaurės vėjas”, 1984

Ivanauskaitei Jurgai už novelių rinkinį “Pakalnučių metai”, 1985

Skablauskaitei Jolitai už knygą “Tik šviesūs paukščiai naktyje”, 1986

Kalinauskaitei Danutei už novelių rinkinį “Išėjusi šviesa”, 1987

Papieviui Valdui už romaną “Ruduo provincijoj”, 1988

Jonuškaitei Birutei už knygą “Pateisinti save”, 1989

Untuliui Edmundui už knygą “Vakaras be vakarienės”, 1990 

SUVAŽIAVIMAI

Lietuvos aklųjų sąjungos

I – 1926 liepos 24-25

II – 1930 rugsėjo 21

Lietuvos aklųjų draugijos

I – 1947 balandžio 29-30

II – 1951 rugpjūčio 25-27

III – 1955 kovo 24-26

IV – 1958 balandžio 24-25

V – 1962 balandžio 11-12

VI – 1966 gegužės 20-21

VII – 1970 birželio 4-5

VIII – 1974 birželio 24-25

IX – 1979 gegužės 21-22

X – 1984 birželio 15-16

XI – 1989 lapkričio 16-18

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos

XII – 1992 gegužės 28

XIII – 1993 lapkričio 25-26

Pastaba:

Lietuvos akliesiems globoti draugijos ir Vilniaus aklųjų globos draugijos visuotiniai narių susirinkimai vykdavo kasmet. Jų konkrečių datų nepavyko surasti.

LAD I suvažiavimo delegatai (1947)

Adomaitis Antanas – Kaunas

Audzevičius Jonas – Vilnius

Baltramiejūnas Antanas – Kaunas

Bankauskas Kostas – Kaunas

Bradauskaitė Anelė – Kaunas

Čeikinaitė Valerija – Kaunas

Černeckis Stefanas – Vilnius

Černiauskas Vladas – Kaunas

Dambrauskaitė Jadvyga – Kaunas

Grigutis Antanas – Kaunas

Jasinskas V. – Vilnius

Jonynas Antanas – Vilnius

Krasauskaitė Ona – Kaunas

Krupenkovas Vosylius – Kaunas

Kulytė Vanda – Vilnius

Majauskas Adolfas – Kaunas

Medekšaitė Živilė – Kaunas

Michaleckis Kostantas – Vilnius

Mickevičius Viktoras – Kaunas

Mikėnas Jonas – Kaunas

Orlovskis Kazimieras – Vilnius

Poznanskas Mykolas – Kaunas

Rudinas Morduchas – Vilnius

Stanaitytė Aldona – Kaunas

Stankevičius Juozas – Kaunas

Svistunovaitė Ona – Kaunas

Šavniovas Vasilijus – Vilnius

Šiupienis Jonas – Kaunas