Brailio raštas

Brailio raštas – iškilių taškų kombinacijų sistema. Ją 1829 metais sukūrė Paryžiaus (Prancūzija) aklųjų instituto auklėtinis Luji Brailis (Louis Braile). 1873 metais Luji Brailio rašto sistema pripažinta jau tarptautiniu mastu. Šiais laikais brailio raštas yra pritaikytas daugiau kaip pusantro šimto kalbų. Pirmoji knyga brailio raštu išspausdinta 1837 metais Paryžiaus aklųjų institute.

Sistema

Brailio rašto pagrindas – šešiataškis (du stulpeliai po tris taškus). Naudojant kombinacijas nuo vieno iki šešių taškų ir keičiant jų išsidėstymą, gaunamos 63 nesikartojančios kombinacijos. Belieka susitarti, kuri kombinacija, ką reiškia. Luji Brailio sumanymas paprastas ir genialus. Iš viršutinių ir vidurinių šešiataškio taškų jis sudarė dešimt kombinacijų. Joms priskyrė lotyniškos abėcėlės pirmųjų dešimties raidžių prasmes. Prie šių kombinacijų prirašęs apatinį kairiojo stulpelio tašką, gavo dar dešimt raidžių. Prirašęs abu apatinius taškus, gavo visą lotynišką abėcėlę. Brailio raštu galima užrašyti dar ir skaitmenis, skyrybos ženklus, natas, net mezgimų raštus. Taip galima padaryti todėl, kad brailio raštas yra kontekstinis raštas: priklausomai nuo konteksto toms pačioms taškų kombinacijoms suteikiama kita prasmė. Pavyzdžiui, prie „a“ raidės, prirašius sutartą ženklą, gauname vienetą. Jei prie raidžių grupės „abc“ prirašysime jau minėtą ženklą, gausime skaičius 123. Panašiai yra ir su natomis, chemijos, fizikos, matematikos simboliais ir kitais ženklais.

Brailio raštas Lietuvoje

Lietuvių kalbai brailio raštą 1926 metais pritaikė už Lietuvos nepriklausomybę kovose regėjimo netekęs savanoris Pranas Daunys. Jo sumanymą juridiškai 1927 metais įteisino tuometė Lietuvos švietimo ministerija. Pirmoji lietuviška knyga brailio raštu išleista 1930 metais Kaune, veikusiame Aklųjų institute. Lietuviška brailio rašto abėcėlė nesikeitė iki 2000 metų. Atsiradus kompiuteriams teko padaryti keletą pakeitimų, kad lietuviška brailio rašto abėcėlė būtų kuo artimesnė lotyniškajai.

Knygų leidėjų pastangomis per metus Lietuvoje atsiranda 50–70 knygų brailio raštu. Nuo 1959 metų be pertrūkių leidžiamas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos mėnraštis „Mūsų žodis“.

Skaitymas

Skaitoma brailio raštu pirštais. Raidės ir ženklai turi būti tinkamo dydžio: kad tilptų po rodomojo piršto pagalvėle. Dažniausiai skaitoma abiejų rankų rodomaisiais pirštais. Gerai matant raštą galima skaityti ir akimis. Išmokti skaityti pirštais užtrunka ilgiau. Mokymosi trukmė priklauso nuo pirštų jautrumo ir besimokančiojo sugebėjimų. Kad skaitymas taptų malonumu, vienam prireikia pusės metų, kitam – metų ir ilgiau.

Rašymas

Rašymui brailio raštu anksčiau naudotas specialus trafaretas su šešiataškių langeliais ir duobutėmis taškams bei grifelis. Rašyti reikėjo atvirkščiai – iš dešinės į kairę, sukeičiant ženklų puses. Tai daroma tam, kad skaitymas būtų įprastas – iš kairės į dešinę. Vėliau atsirado brailio rašto mašinėlės. Čia jau nieko keisti nebereikėjo. O ir rašoma greičiau, nes vienu judesiu iš karto paspaudžiami visi raidės taškai. Pirmosios brailio rašto mašinėlės atsirado dar XX amžiaus pradžioje.

Su kompiuteriais atsirado ir vadinamosios brailio rašto eilutės – tekstą brailio ženklais atvaizduojantys įrenginiai. Eilutės pavadinimas atsirado todėl, kad tokiame įrenginyje yra tik viena šešiataškių eilutė. Skiriasi tik ilgis: 80, 40 ar 20 ženklų.

Brailio raštą neregiai naudoja ir rašydami tekstą mobiliuosiuose įrenginiuose. Telefone įsidiegęs programėlę, vartotojas paženklina šešias vietas – šešiataškio atitikmenį. Toliau viskas priklauso nuo pirštų miklumo ir minties skaidrumo.

Brailio raštas šiandien

Pradėjus naudotis kompiuteriais ir mobiliaisiais prietaisais, neregių raštingumui didelę įtaką daro garsas. Ekrano skaitymo programos konkuruoja su brailio raštu. Tačiau žodžio vertę pajutusių žmonių nuomone, neregys yra tikrai raštingas tada, kai jis moka brailio raštą.

Daugiau nei šimtą metų brailio raštas buvo vienintelis būdas neregiui gauti tinkamą išsilavinimą ir norimą informaciją. Žinios buvo fiksuojamos popieriuje – knygose, žurnaluose, konspektuose ar užrašuose. Šiais laikais brailio raštas vis plačiau skverbiasi į visuomenės gyvenimą. Jį galime rasti ant vaistų pakuočių, liftuose. Vis dažniau jis sutinkamas viešosios paskirties pastatuose, viešajame transporte, traukiniuose, turistų pamėgtose vietose, viešbučiuose. Galima jį aptikti ant maisto produktų pakuočių, gėrimų taros, kosmetikos prekių. Brailio rašto ženklų galime rasti ir ant buitinės technikos prietaisų, garso ir vaizdo valdymo pultelių. Europos aklųjų sąjunga siekia, kad brailio raštu būtų ženklinami visi maisto produktai.

Brailio raštas ir įstatymas

Lietuvių kalbai pritaikytą brailio rašto ženklų sistemą galima rasti Lietuvos standarto LST ISO 17049:2013 „Prieinamas dizainas. Brailio rašto naudojimas ant ženklų, įrangos ir prietaisų“ informaciniame priede. Brailio rašto naudojimą medicininiams tikslams, viešojoje erdvėje ir kitiems reikalams nusako ir kiti standartai bei įsakymai.

Nuotraukoje – Alvydas Valenta brailio raštu skaito stende aprašymą apie prekybos, pramonės ir amatų rūmus