Kuriame socialinę gerovę regėjimo neįgaliųjų namuose (2019-2022 m.)

Neregys kelyje į darbo rinką (2012-2014 m.)

Departamentas pasirašė projekto įgyvendinimo sutartį

2023 m. gegužės 5 d. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM (toliau – Departamentas) ir Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), pasirašė sutartį Nr. 02-015-P-0001 dėl projekto „Geresnės neįgaliųjų komunikavimo galimybės pasitelkiant informacines technologijas“ įgyvendinimo. “Projektas bus įgyvendinamas kartu su partneriu – Techninės pagalbos neįgaliesiems centru prie SADM.

Projektas įgyvendinamas pagal plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-09 „Didinti socialiai pažeidžiamų grupių skaitmeninius įgūdžius“ apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-1227 „Dėl ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 4-1136 „Dėl 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos  valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-09 „Didinti socialiai pažeidžiamų grupių skaitmeninius įgūdžius“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės), ir juose nurodytuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką.

Projektui skirtos lėšos

Bendra projektui tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 2215169,35 Eur. iš 2021‒2027 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Projektu sprendžiamos problemos

Lietuvai pirmaujant ES pagal elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, jų prieinamumas neįgaliesiems išlieka ribotas. Teisės aktuose yra nustatyti tik bendrieji Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, tačiau nėra aiškių metodinių nurodymų ir standartų, kaip praktikoje užtikrinti informacijos prieinamumą visiems skirtingą  negalią turintiems asmenims. Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato prievolės perkant informacijos teikimo, svetainių kūrimo, skaitmeninio, audiovizualinio turinio rengimo paslaugas užtikrinti, kad nuostata dėl galimybės naudotis neįgaliesiems būtų privaloma. Nėra užtikrinama, kad viešaisiais finansais sukuriamas internetu prieinamos informacijos turinys būtų prieinamas visiems asmenims su negalia.

Aplinkos prieinamumas asmenims su negalia visose gyvenimo srityse yra viena iš̌ pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų̨. Dažniausiai aplinkos prieinamumas suprantamas siaurąja – fizinės aplinkos pritaikymo, prasme, tačiau informacinė aplinka (t. y. viešųjų paslaugų teikėjų teikiama informacija, paslaugos ir prekės) yra ne mažiau svarbi ir taip pat turi būti prieinama neįgaliesiems. Neprieinama fizinė ir informacinė aplinka apriboja asmenų su negalia galimybes gauti išsilavinimą, jų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Visa tai sąlygoja aukštą asmenų su negalia skurdo rizikos lygį ar socialinę atskirtį.

Lietuva aprūpina asmenis su negalia tam tikromis komunikacijos priemonėmis (skirtomis asmens, turinčio judėjimo, intelekto ir kitų negalių, prarastoms dėmesio, verbalinės kalbos suvokimo, rašymo, skaitymo, bendravimo ir atminties funkcijoms kompensuoti), tačiau šių priemonių patenkinimo poreikis siekia tik 60 proc., nes dažnai šios priemonės brangiai kainuoja, Taip pat priemonės ar programinė įranga nėra adaptuotos Lietuvos rinkai (pvz., priemonės nėra adaptuotos lietuvių kalbai, o priemonių kūrėjams dėl mažos rinkos Lietuvoje to neapsimoka daryti). Pažymėtina, kad Europos Tarybos 2017-2023 m. strategijoje dėl negalios, valstybės narės yra skatinamos remti bei vystyti nebrangias pagalbines technologijas, priemones ir paslaugas, skirtas pašalinti esamas kliūtis.

Aplinkos prieinamumas neįgaliesiems visose gyvenimo srityse yra viena iš̌ pagrindinių jų savarankiškumo sąlygų̨. Dažniausiai aplinkos prieinamumas suprantamas siaurąja – fizinės aplinkos pritaikymo, prasme, tačiau informacinė aplinka (t. y. viešųjų paslaugų teikėjų teikiama informacija, paslaugos ir prekės) yra ne mažiau svarbi ir taip pat turi būti prieinama neįgaliesiems. Neprieinama fizinė ir informacinė aplinka apriboja neįgaliųjų galimybes gauti išsilavinimą, jų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje, visuomeniniame ir socialiniame gyvenime. Visa tai sąlygoja aukštą neįgaliųjų skurdo rizikos lygį ar socialinę atskirtį.

Projektu sprendžiamos šios pagrindinės problemas:

1. Ribotos asmenų su klausos negalia komunikavimo galimybės. Nepakanka viešai prieinamų IT sprendimų, skirtų geresnėms kurčiųjų komunikavimo galimybėms užtikrinti. Dėl savo negalios klausos negalią turintys asmenys susiduria su sunkumais komunikuojant su girdinčiaisiais realiuoju laiku, fiziškai nedalyvaujant vertėjui.

2. Ribotos asmenų su regos negalia galimybės naudotis kultūros ir viešosiomis paslaugomis, kadangi nėra viešai prieinamų IT sprendimų, skirtų aklųjų prieigai prie audiovizualinės informacijos užtikrinti. Dėl savo negalios regos negalią turintys asmenys neturi lygių galimybių dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime ir būti jo dalimi, kadangi negali savarankiškai, be trečiųjų asmenų pagalbos naudotis audiovizualiniu kultūriniu (ir / arba moksliniu-šviečiamuoju) turiniu, tokiu kaip kino filmų, dokumentinių, mokomųjų / edukacinių filmų peržiūros (tiek kino teatrų salėse, tiek ir namų sąlygomis), teatro spektakliai ir kita. Teatro spektakliai, kino filmai, kitokio pobūdžio audiovizualiniai kūriniai akliesiems yra prieinami tik iš dalies. Jie gali tik klausytis aktorių dialogų ar monologų, patys savo jėgomis bandydami suprasti, įsivaizduoti, kas tuo metu vyksta scenoje ar kino ekrane.

3. Ribotos asmenų su komunikaciniais ir (arba) kognityviniais sutrikimais galimybės naudotis informacinėmis paslaugomis dėl jų nepakankamo aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, skirtomis padėti šiai neįgaliųjų grupei komunikuoti bei suvokti gaunamą informaciją. Stokodami jų poreikiams pritaikytų techninės pagalbos priemonių, asmenys su komunikaciniais ir (arba) kognityviniais sutrikimais susiduria su gaunamos informacijos suvokimo, apdorojimo ir perteikimo problemomis, komunikavimo sunkumais.

Projekto tikslas

Projekto metu numatoma įgyvendinti inovatyvias priemones, siekiant didinti informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kartu skatinant naujų informacijos ir ryšių technologijų prieinamumą neįgaliesiems bei sudarant jiems galimybes lengviau naudotis viešosiomis paslaugomis ir kultūriniu turiniu.

Projekto tikslas – didinti asmenų su negalia įtrauktį į visuomenės gyvenimą, užtikrinant jiems suprantamos ir patikimos informacijos ir elektroninių paslaugų prieinamumą bei sukuriant prielaidas jomis naudotis.

Projekto tikslo įgyvendinimo bus siekiama vykdant žemiau nurodytus Projekto uždavinius:

1. diegti inovatyvias skaitmenines priemones, didinančias informacinės aplinkos pritaikymą asmenų su klausos ir asmenų su regos negalia specialiesiems poreikiams;
2. įsigyti būtinas techninės pagalbos priemones negalią turintiems asmenims;
3. įvykdyti priemonių, užtikrinančių geresnes kurčiųjų ir aklųjų komunikacijos galimybes naudojantis viešosiomis paslaugomis įgyvendinimo komunikacijos ir viešinimo veiklas.

Inovatyvios priemonės asmenims su klausos negalia

Numatyta įdiegti naują skaitmeninį sprendimą, skirtą geresnėms neįgaliųjų asmenų su klausos negalia komunikavimo galimybėms užtikrinti. Įdiegtas IT sprendimas – paslaugų, programinės įrangos ir techninės įrangos visuma, kuri įgalins klausos neįgaliuosius ir girdinčiuosius tiesiogiai bendrauti vieni su kitais realiuoju laiku, fiziškai nedalyvaujant vertėjui.

Šiuo metu ES rinkoje egzistuoja keli tiekėjai, kurie mobiliųjų programėlių pagalba užtikrina komunikavimo galimybes klausos bei klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Asmenys, savo mobiliuose įrenginiuose turi turėti įsidiegę programėlę, kuri priima skambučius iš neturinčių negalios asmenų, vaizdo skambučius, skirtus neįgaliajam ar tiesiog transliuoja vaizdo pokalbį neįgaliajam, prieš tai susijungus su nutolusioje darbo vietoje esančiu lietuvių gestų kalbos vertėju, kuris pokalbį verčia į lietuvių gestų kalbą. Programėlės, ne tik suteikia galimybes komunikuoti kurtiesiems bei kurtiems ir akliems asmenims ne tik tarpusavyje, bet su kitais žmonėmis, gauti kokybiškas paslaugas ir išsamią informaciją iš paslaugas teikiančių asmenų. O gestų kalbos paslaugas teikiančiai institucijai – efektyviau paskirstyti savo resursus, kad gestų kalbos vertimo paslaugas gautų daugiau asmenų, kuriems jų reikia.

Inovatyvios priemonės asmenims su regos negalia

Numatyta įdiegti naują skaitmeninį sprendimą, skirtą geresnei neįgaliųjų asmenų su regos negalia prieigai prie audiovizualinės informacijos užtikrinti. Įdiegtas IT sprendimas – paslaugų ir programinės įrangos visuma, kuri įgalins regos neįgaliuosius savarankiškai, be trečiųjų žmonių pagalbos, pasinaudojant išmaniuoju telefonu naudotis garsinio vaizdavimo funkcija kino filmų peržiūros metu kino teatrų salėse ir namų sąlygomis (sistema).

ES rinkoje kelios bendrovės yra sukūrusios programėles, kurios leidžia aklajam žiūrėti kino filmus ar spektaklius su audiovizualiniu įgarsinimu. Asmeniui, turinčiam savo mobiliajame įrenginyje įdiegtą programėle patekus į kino teatrą, kuriame rodomas kino filmas, turintis audiovizualinio įgarsinimo garso takelį, ši programėlė atpažįstą rodomą filmą ir pateikia aklajam rodomo filmo audiovizualinį įgarsinimą. Taip pat siūlomi sprendimai, suteikiantys galimybę žmonėms su regos negalia lankytis didžiuosiuose teatruose ir žiūrėti spektaklius, kartu su reginčiais asmenimis. Šiuo atveju programėlė atpažįsta rodomą spektaklį pagal šviesas scenoje ir pateikia audiovizualinį spektaklio įgarsinimą. Šiems sprendimams būtinas filmų ir spektaklių audiovizualinis garso takelis yra talpinamas programėlės duomenų bazėje.

Metodinė projekto kryptis

Bus parengtos metodinės rekomendacijos IT sprendimų geresnėms kurčiųjų ir aklųjų komunikacijos galimybėms naudojantis viešosiomis paslaugomis, kūrimui ir diegimui: 1) metodinės rekomendacijos IT sprendimų geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms naudojantis viešosiomis paslaugomis, kūrimui ir diegimui; 2) metodinės rekomendacijos IT sprendimų geresnėms aklųjų komunikacijos galimybėms naudojantis viešosiomis paslaugomis, kūrimui ir diegimui.

Techninės priemonės asmenims su komunikaciniais ir (arba) kognityviniais sutrikimais

Numatyta įsigyti ir paskirstyti neįgaliųjų su komunikaciniais ir (arba) kognityviniais sutrikimais poreikiams pritaikytas techninės pagalbos priemones, kurios padėtų neįgaliesiems geriau suvokti, apdoroti gaunamą informaciją

Sukurtų IT sprendimų palaikymas

Siekiant užtikrinti efektyvų įdiegtų IT sprendimų veikimą bus įsigyta techninė įranga, kuri būtina, siekiant užtikrinti tinkamą projekto metu numatytų įdiegti skaitmeninių IT sprendimų, skirtų klausos ir regos negalią turintiems neįgaliesiems, veikimą.

Reformos įgyvendinimo komunikacija ir viešinimas

Bus įgyvendintos vykdomos reformos komunikavimo veiklos, taip pat bus atlikta mažiausiai 1000 neįgaliųjų apklausa, siekiant įvertinti, ar neįgaliųjų prieigos prie viešųjų paslaugų reforma pasiekė tikslą, t. y. ar svetainėse teikiama prieinama informacija, o komunikacijos sprendiniai tenkina vartotojų lūkesčius. Vykdant pagal individualius poreikius pritaikytas apklausas iš asmenų su negalia – IT sprendimų vartotojų, bus surenkama informacija apie naujų ir pažangių komunikacijos techninių pagalbos priemonių ir įrangos reikalingumą bei konkrečias panaudotinas jų savybes.

Planuojama projektą įgyvendinti iki 2026 m. kovo 31 d.