Kaune praūžęs „Laisvės piknikas“ nepaliko abejingų. Vieniems šis žurnalisto, rašytojo, televizijos laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuotas pilietinis festivalis patinka, kitiems nelabai, bet nuomonę apie jį, ko gero, turi visi. Šiemet „Laisvės piknike“ buvo ir erdvė, skirta nevyriausybinėms organizacijoms.
Kvietė išgirsti, kad neįgalieji – tokie pat visuomenės nariai
„Nėra Lietuvoje pirmarūšių ar antrarūšių žmonių, visi gyvename toje pačioje valstybėje, todėl manau, jog neįgaliesiems taip pat turi būti užtikrintos teisės ir reikalingos sąlygos dėl tos pačios geresnės vietos mūsų šalyje. Tikiu, kad mažais žingsneliais, tokiais kaip šis renginys, galėsime visi po truputį judėti į priekį, skleisti žinią apie tai, kas yra svarbu, ir užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas tiek negalią turintiems žmonėms, tiek visiems kitiems Lietuvos piliečiams. Todėl būkime visi aktyvūs!“ – kvietė A. Tapinas.
Šį kvietimą išgirdo ir į festivalį atvyko ne viena neįgaliųjų teisėms atstovaujanti draugija bei organizacija. Neįgaliųjų atstovai ne tik stengėsi supažindinti su įvairiomis negaliomis, bet ir sklaidė įsisenėjusius mitus, kvietė nebijoti kiek kitokių visuomenės narių. „Atvykome čia turėdami idėją, kad kiekvieno individo laisvė, savirealizacija ir buvimas savimi yra didžiausia vertybė. Mes norime parodyti kiekvieną žmogų su negalia tokį, koks jis yra. Negalią turintys žmonės yra lygiai tokie patys visuomenės nariai, todėl nereikėtų jų engti ar žiūrėti į juos su gailesčiu“, – sakė Lietuvos neįgaliųjų forumo, vienijančio 15 neįgaliųjų organizacijų, ir su jomis atstovaujančio neįgaliųjų interesams, prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Tikslas – keisti visuomenės požiūrį
Lietuvos neįgaliųjų draugijos, siejančios 64 skyrius visoje Lietuvoje, pirmininkė Jelena Ivančenko sakė, kad jų organizacijos dalyvavimo tikslas – parodyti save kitiems, keisti visuomenės požiūrį apie žmones su negalia, parodyti, kad jų yra įvairių, ir supažindinti su neįgaliųjų gyvenimu.
Draugijos atstovės susidomėjusiems žmonėms pasakojo apie savo organizaciją, jos tikslus, vardijo, kuriuose miestuose galima rasti jos skyrius, kokias paslaugas jie teikia. „Norime, kad žmonės žinotų, kokiu klausimu į mus galima kreiptis. Jeigu šiandien tau ši problema yra visiškai neaktuali, tai nereiškia, kad rytoj su ja nesusidursi. Konvencija yra svarbi, bet, nutikus konkrečiai bėdai, kaži ar ji galės kuo nors padėti, tam yra organizacijos, kuriose gali sulaukti realios pagalbos“, – sako J. Ivančenko.
Vadovė pasakoja, kad organizacijos atstovės „Laisvės pikniko“ diskusijose teikė pasiūlymų, kaip spręsti vienokias ar kitokias problemas. „Dalyvaudami šiose diskusijose atstovavome ne sau patiems, o Lietuvos neįgaliųjų draugijai, neįgaliesiems. Į problemas žvelgėme per negalios prizmę“, – teigė J. Ivančenko.
Pirmininkė sako, kad tokie renginiai naudingi ne tik visuomenei, bet ir neįgaliųjų organizacijoms. „Naudinga išeiti iš savo komforto zonos ir pasižiūrėti, ką apie mus mano kiti, išgirsti kitų nuomones ir pozicijas. Tai yra privaloma, norint rasti problemų sprendimus. Tik girdėdami skirtingų nuomonių mes galime sakyti, kad kuriame Lietuvą šiandien, čia ir dabar pasisakydami. Kada tai duos rezultatų, neaišku – ne šiandien, ne ryt, bet jeigu nieko nedarysi, niekas nesikeis“, – samprotauja J. Ivančenko.
Vadovė džiaugiasi, kad pavyksta pamažu keisti visuomenės požiūrį. „Prie mūsų priėjo vyriškis ir sako: „Nesuprantu, kam reikia viską pritaikyti, juk ne visur neįgaliam žmogui reikia pakliūti.“ Aš jo paklausiau, kaip galime nuspręsti, kur jam reikia pakliūti, o kur ne? Vyras susimąstė“, – pasakoja Jelena Ivančenko.
Pasak draugijos vadovės, labai didelį poveikį žmonėms daro žiniasklaida. Štai tas pats vyras, perskaitęs spaudoje, šventai tikėjo, kad Laisvės alėjos pritaikyti neįmanoma. Jis net nesusimąstė, kad galbūt tiesiog nežino būdų, kaip ją keisti. „Kai tau pareiškia, kad pritaikyti neįmanoma, o neįgalieji reikalauja, kyla daug klausimų. Bet tereikia atsistoti į neįgalaus žmogaus vietą, ir tau pasiūlo visuomeniniame gyvenime dalyvauti internetu, maistą užsisakinėti telefonu, koncertą žiūrėti per televizorių, užsidaryti tarp keturių sienų. Tada paklaustas, kaip jaučiasi, žmogus susimąsto ir pakeičia nuomonę“, – neslepia J. Ivančenko.
„Gyvastis“ – apie donorystę
„Laisvės piknike“ pasikalbėti apie donorystę aktyviai kvietė Lietuvos asociacija „Gyvastis“, vienijanti žmones, laukiančius įvairių organų transplantacijos ar jau patyrusius šią operaciją. „Džiugu, kad buvo sugalvota tokia idėja kaip „Laisvės piknikas“, kur ir nevyriausybininkai gali pristatyti savo idėjas, papasakoti, ką veikia. Mes esame laimingi, galėdami pabendrauti su visuomene, pasišnekėti apie donorystę, nes manome, kad tokiame renginyje renkasi aktyvūs, visuomeniški, pilietiški žmonės, kuriems rūpi jų šalis ir žmonės“, – sako asociacijos prezidentė Aušra Degutytė.
Moteris pastebi, kad į renginį atkeliaujantys žmonės jau daugiau ar mažiau žino apie donorystę, bet nori gauti konkretesnės informacijos ar užpildyti formą donoro kortelei gauti. Pasak A. Degutytės, kuo daugiau žmonių žinos apie tai, tuo daugiau gyvybių bus išgelbėta. „Esame laimingi, kad čia susirinko daug „Gyvasties“ narių, kurie savo gyvu pavyzdžiu gali parodyti visuomenei, kas yra donorystė, kokia yra jos prasmė ir svarba. Nėra nieko gražiau, kaip matyti moterį, gyvenančią su persodintu inkstu jau 17 metų, ir galinčią apkabinti savo 18-metį sūnų. Ar vyrą, kuris prieš kelis metus viską matė juodom spalvom, o dabar džiaugiasi bendraminčių draugija“, – džiaugiasi A. Degutytė.
Kurtieji kvietė į gestų kalbos pamokas
Lietuvos kurčiųjų draugija „Laisvės piknike“ visiems besidomintiesiems pristatė gestų kalbą. Kurtieji ne tik aiškino, kas yra toji gestų kalba, bet ir mokė jos pradmenų. „Žmonės, turintys klausos negalią, yra tokie pat, kaip visi mes, todėl nereikėtų bendravimo su jais išsigąsti. Tiesiog reikia natūraliai bandyti bendrauti gestais, susirašinėti. Svarbiausia nenusisukti nuo tokio žmogaus sakant: „Ai, tiek to“, juk neretai taip būna“, – sako LNF prezidentė D. Juodkaitė.
Aktyvūs būreliai žmonių rinkosi į užsiėmimus ir noriai mokėsi gestų kalba parodyti įvairias frazes. Žmonės neslėpė: ši kalba jiems pasirodė itin įdomi ir prasminga. Juk tai būdas susikalbėti su tuo, kuris negali girdėti, ką sakai, bet labai to norėtų. O žaismingas supažindinimas su negalia padeda įsigilinti ir pajusti, kuo gyvena kitokie žmonės, skatina mokytis juos suprasti ir tinkamai bendrauti.
Aklieji pristatė Brailio raštą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga taip pat atkeliavo su šviečiamąja programa. „Laisvės piknike“ aklieji ir silpnaregiai mokė Brailio rašto, demonstravo, kaip atrodo juo parašytos knygos, pasakojo, kokį svarbų vaidmenį šis raštas atlieka neregių gyvenime. „Pristatėme technologijas, kurios padeda aklam ar silpnaregiui žmogui pažinti pasaulį, gauti informacijos ar bendrauti. Iš Brailio raštu parašytų knygų nematantys žmonės gali mokytis ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Lankytojai galėjo atspausdinti savo vardą taškelių sistema ir pamatyti, kaip veikia šios spausdinimo mašinėlės“, – apie aklųjų veiklą pasakojo D. Juodkaitė.
Kuo daugiau žinome apie įvairias negalias, tuo mažiau sutrinkame, sutikę negalios paliestą žmogų. „Džiugu, kad dauguma dalyvių aktyviai įsitraukė į neįgaliųjų draugijų organizuotas veiklas, aktyviai klausinėjo ir domėjosi, kaip reikia gyventi turint vieną ar kitą negalią“, – sako D. Juodkaitė ir priduria, kad tik tinkama informacija, stereotipų laužymas ir mitų griovimas gali padėti visuomenei geriau suprasti ir išmokti bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis. Juk socializacija ir galimybė būti suprastam yra bene svarbiausias dalykas kiekvieno asmens gyvenime.
Šaltinis: http://asgaliu.lrytas.lt