Paskutinę šių metų birželio savaitę – 26-30 dienomis – Šventojoje vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) respublikinio centro organizuojamas projektas „Saugus be regėjimo“, kurio tikslas – suteikti regėjimo neįgaliesiems galimybę išmokti išvengti pavojingų situacijų ir įsisavinti praktinius savigynos elementus. Pirmą kartą tokie kursai vyko dar 2006 metais.
Seminare, kuriame dalyvavo 15 neregių ir silpnaregių, vyko teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Pirmuosius vedė psichologas Gediminas Navikas. Buvęs M. Romerio universiteto (buvusios Lietuvos policijos akademijos) dėstytojas kalbėjo tiek apie informacinėje knygoje, kurios pavadinimas suteiktas šiam projektui, aprašytas situacijas, kurioms pateikdavo įvairiausių pavyzdžių iš viso pasaulio, tiek apie tas, su kuriomis teko jam pačiam susidurti darbe ar asmeniniame gyvenime. Taip pat psichologas noriai atsakinėjo į dalyvių pateiktus klausimus.
Praktinių užsiėmimų vadovai – kovinės savigynos specialistas Vladas Šakalys bei savigynos imtynių ir dziudo treneris Algis Mečkovskis. Anot jų, negalime tiksliai pasiruošti nei vienai situacijai, bet žinoti, kaip reikėtų elgtis jų metu, yra svarbu. Instruktoriai mokė, kaip susidūrus su užpuoliku panaudoti rankas, kojas, galvą, baltąją lazdelę ar banko kortelę.
Šiuose kursuose buvo įvairaus amžiaus (16-51 metų) ir įvairių veiklų atstovų (teisininkas, moksleivė, teatro vadovė, Lietuvos vyrų golbolo rinktinės žaidėjas, praėjusiais metais kartu su komanda tapęs parolimpiniu čempionu, ir kitų).
Su pavojumi gali susidurti visi. Tikimės, jog dalyviai, esant reiklui, nepasimes ir užsiėmimų metu girdėtą teoriją ar išbandytą praktiką panaudos. Ir, žinoma, svarbu nepamiršti: balsas taip pat gali padėti. Rėkiantys žmonės tikrai atkreipia kitų dėmesį. Galbūt kas nors net išdrįs suteikti pagalbą.
