“Kalbant apie dalykus, padedančius neįgaliesiems savarankiškiau gyventi, šalia techninės pagalbos priemonių vis dažniau minimos pagalbinės technologijos. Vystantis informacinėms technologijoms, plečiantis internetui, žmonėms nebeužtenka neįgaliojo vežimėlio ar baltosios lazdelės. Techninės pagalbos neįgaliesiems centre (TPNC) vykusiame seminare pristatytos technologinės naujovės, padedančios neįgaliajam gyventi”, rašo Aurelija Babinskienė savaitraščio “Bičiulystė” straipsnyje “Informacinės technologijos atveria naujas galimybes”, kurio ištraukos pateikiamos žemiau.
“Mobilieji telefonai padeda neregiams
Įvairios pagalbinės technologijos labai palengvina aklųjų ir silpnaregių gyvenimą. Ypač daug galimybių atsivėrė atsiradus išmaniesiems telefonams. Karolis Verbliugevičius, UAB „Verslo ir neįgaliųjų vystymo grupė“ atstovas, pristatė naujausias technologijas, padedančias regėjimo sutrikimų turintiesiems gyventi savarankiškiau. Prieš pradėdamas vardinti išmaniųjų telefonų privalumus, Karolis perspėja, kad nepataria kiekvienam neregiui pereiti prie jų, nes nematančiam žmogui išmokti naudotis išmania technika nėra paprasta. Tačiau sunkumus įveikus, atsiveria labai daug galimybių. Jei žadama naudotis tik paprastomis funkcijomis – skambinti, siųsti žinutes ir pan., užtenka paprasto telefono.
Viena dažniausiai neregių naudojamų – viešojo transporto programėlė; ją atsisiuntusieji savo telefone turi informaciją apie eismo maršrutus, tvarkaraščius, realiu laiku gali „matyti“, kokia transporto priemonė atvyksta į stotelę.
Taip pat, pasak K. Verbliugevičiaus, regos negalią turintiesiems labai svarbu, kad telefonu galima patogiai atlikti įvairias banko operacijas, nes tai neregiams – tikras iššūkis. Kitas pavyzdys apie informacinių technologijų naudą kasdieniame gyvenime – naudojantis specialia programėle telefoną galima susieti su svarstyklėmis ar kraujospūdžio matavimo aparatu. Programėlė ne tik įgarsina rezultatą, bet ir išsaugo duomenis, juos vėliau galima pažiūrėti, palyginti ir pan. Turint šią programėlę, pasak K. Verbliugevičiaus, nebūtina turėti kalbančių priemonių.
Labai populiarios bendravimo programėlės. Jos akliesiems praverčia ne tik laisvalaikiu. Pavyzdžiui, vaizdo skambučiu paskambinus draugui per Skype programą galima išsiaiškinti kelią, paprašyti apibūdinti kelyje sutiktą objektą, išsirinktą prekę ir pan. Telefoną netgi galima naudoti kaip skenerį – nufotografavus tekstą programa jį įgarsins. Yra programų, kurios gali apibūdinti nufotografuotą daiktą, padėti atskirti spalvas ir pan. Regos negalią turintieji jau naudojasi ir įvairiomis pramogoms skirtom programėlėm (tarkim, pirkti bilietus į renginius ar keliones).
Iki šiol nebuvo mobiliojo telefono lietuviško įgarsinimo, tačiau dabar tokia programinė įranga akliesiems jau pasiekiama ir kompensuojama. K. Verbliugevičius pastebi, kad neretai įvairias naujas programas telefonams pritaikyti būna netgi lengviau nei kompiuteriams.
Naujos technologijos – šalia
Šiuolaikinės technologijos jau yra įdiegtos į viešąjį Vilniaus transportą. UAB „Telepartner“ atstovas Rimantas Kavaliauskas pristatė įgyvendintą projektą „Kalbantis miestas“. Jis ypač naudingas neregiams – autobuse ar troleibuse įmontuota įranga, kuri garsiai praneša, kokia transporto priemonė atvažiavo ir koks jos maršrutas. Paspaudus kitą mygtuką vairuotojas informuojamas, kad į transporto priemonę nori įlipti žmogus, kuriam reikia pagalbos (negalią turintysis). Dar vieną mygtuką paspaudus pasigirsta garsiniai signalai, padedantys susiorientuoti, kur yra durys. Pasak R. Kavaliausko, tokiu būdu buvo įgarsinta apie 100 transporto priemonių. Dabar ši programa liko tik 50-yje. Ši sistema turėtų pagelbėti ne tik akliesiems, bet ir judėjimo negalią turintiems, ir senyviems žmonėms. Gaila, bet šis sumanymas neveikia 100 proc., kaip buvo tikėtasi.
Kitas UAB „Telepartner“ atstovas Sigitas Nemickas pristatė nuotolinio mokymo galimybes naudojant telekonferencijų įrangą. Ši įranga per interneto ryšį leidžia bendrauti bet kuriose pasaulio vietose esantiems žmonėms. „Nebereikia skristi į kitą šalį, tarkim, skaityti paskaitos. Dėstytojas, mokytojas gali bendrauti su studentais iš bet kurio pasaulio kampelio, kuriame yra interneto ryšys“, – sako S. Nemickas. Pasak jo, toks bendravimo būdas beveik nesiskiria nuo tiesioginio: realiu laiku galima užduoti klausimus, matyti dėstytoją, girdėti, tik negalima jo paliesti. Ši įranga aktyviai naudojama verslo konferencijose. Toks mokymosi būdas galėtų būti pasitelkiamas ugdant negalią turinčiuosius – net visai nejudantis, iš namų neišeinantis žmogus gali mokytis, dalyvauti pamokose, renginiuose”.
Šaltinis: www.biciulyste.lt