2014 m. kovo 14 d. Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, įvyko LASS centro tarybos Kultūros reikalų ir viešųjų ryšių komisijos posėdis. Posėdyje dalyvavo visi 10 komisijos narių ir kviestieji asmenys.
Komisijos pirmininkė Danutė Cidzikienė supažindino komisijos narius su pagrindiniais 2013 m. sociokultūrinės veiklos rodikliais. Aklųjų ir silpnaregių sociokultūrinė veikla išlieka viena masiškiausių LASS veiklos sričių, jungianti 1482 dalyvius, iš jų – 1216 neregių ir silpnaregių. Šie žmonės susibūrę į 111 mėgėjų meno, dailiųjų amatų, tautodailės ir savarankiškumo bei socialinių įgūdžių ugdymo būrelių ir klubų.
Apie patirtis ir problemas, vykdant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, kalbėjo Vilkpėdės BSPC direktorius Algimantas Arbočius, Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Stasys Babonas, LASS Kretingos rajono filialo pirmininkė Loreta Andronovienė. Aklųjų ir silpnaregių kultūrinė veikla jau daug metų yra integruota į visos šalies kultūrą ir pelniusi solidžių laimėjimų, todėl savivaldybių požiūris į ją tik kaip į užimtumą, lėšų apkarpymas būrelių vadovams kelia nerimą. Komisijos nariai pritarė siūlymui rengti su vietos savivaldybėmis apskrito stalo diskusijas, kelti problemą susirašinėjant.
Pateikta informacija apie LAB iniciatyva surengtą pasitarimą su Brailio rašto leidėjais dėl Brailio simbolių suvienodinimo skirtingų leidėjų leidiniuose. LAB direktorė R.Januševičienė ir pavaduotojas J.Valentukevičius apžvelgė būtinybę steigti neformalią Brailio rašto priežiūros darbo grupę, nes atsiradę nauji leidėjai nesilaiko bendrųjų spaudos Brailio raštu taisyklių.
LASS ir LAB atstovai pristatė tarptautinę Marakešo sutartį, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas leisti ir platinti kūrinius, pritaikytus regėjimo negalią turintiems žmonėms. Jei ši sutartis būtų ratifikuota, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ar kitoje ES šalyje įgarsintą knygą turėtų teisę gauti visų ES šalių neregiai skaitytojai. Pranešėjai akcentavo problemas, kylančias dėl autorių teisių apsaugos įstatymų, leidyklų interesų, piratavimo ir elektroninių leidinių apsaugos. Ypač atsargios ir nelinkusios ratifikuoti sutarties yra didžiosios šalys.
Kaip ir kasmet, bendradarbiaujant su LAB, atlikta respublikinės, regioninės, rajoninės spaudos bei internetinių portalų pateikiamos informacijos apie LASS veiklą analizė. Peržiūrėta 300 spaudos pozicijų. 30 proc. (apie 90 straipsnių) straipsnių pozityviai atspindi LASS sociokultūrinę veiklą, valstybinių švenčių bei atmintinų dienų minėjimus, neregių literatų kūrybą ir pan. 20 proc. (apie 60 straipsnių) skirta LASS organizacinei veiklai ir Tarptautinei Baltosios lazdelės dienai. 10 proc. (30 straipsnių) skirta naujų, inovacinių projektų, susijusių su neregiais, pristatymui. Likusi dalis straipsnių skirti žymiems neregiams ir silpnaregiams, sportui, fizinės aplinkos pritaikymui ir t.t. Mažai rašoma aklųjų švietimo, neregystės prevencijos ir kitais klausimais.
Komisijos nariai siūlė atlikti LASS žurnalo „Mūsų žodis“ turinio analizę. Patvirtinti aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalio-konkurso „Aš muzika, daina ir meile dalinuos“ nuostatai.