2013 m. spalio 19-20 dienomis VšĮ Vilkpėdės BSPC aktyviausieji ir žingeidžiausieji žmonės, tęsdami susiklosčiusias tradicijas, išsiruošė į pažintinę kelionę po Lietuvą. Net 22 vietas turistiniame autobuse gavo Vilkpėdės saviraiškos kolektyvų nariai, aktyviausieji bendruomenės bei LASS organizacijos nariai. Iš 22 vykstančiųjų, regos negalią turinčių žmonių buvo 18.
Dvi dienas trukusi kelionė buvo puikiai sustyguota – veltui laiko negaišta, pamatyta ir sužinota daug naujo.
Vienas iš kelionės tikslų – Kuršių Nerija. Šis kraštas neabejotinai pats stebuklingiausias ir nepaprasčiausias Lietuvos kampelis. Čia patekęs visada pagalvoji, kad tokios ramybės, tokios savitos gamtos daugiau niekur nesurasi. Užburia ir paslaptys, galimai glūdinčios kopų smėlio užpustytuose kaimuose. Ekskursijos dalyviai pasigrožėjo jūra, aplankė Pervalką, Juodkrantėje „paganė“ akmens amžiaus avis, pasigėrėjo kitomis palei marias esančiomis skulptūromis. Nidoje visus pasitiko Nobelio premijos laureato Tomo Mano namelio – muziejaus darbuotojai, pristatę veikiančią ekspoziciją. Mizgirių gintaro galerijoje buvo ne tik grožėtasi dirbiniais, bet ir teko pasivaišinti ypatinga gintaro trauktine. Nuo aukščiausios Parnidžio kopos apžvelgus kraštovaizdį, pasukta atgal, link perkėlos. Nakvynė didžiajame uostamiestyje pratęsė Kuršių Nerijoje pradėtą sekti senolių pasaką.
O ryte palei Jurbarką kelionės dalyvius pasigavo ir ilgą kelionės laiką nepaleido Nemunas, kurį nostalgiškai apdainavo net išeivijos poetai, gražiai kreipdamiesi į jį:
O ryte palei Jurbarką kelionės dalyvius pasigavo ir ilgą kelionės laiką nepaleido Nemunas, kurį nostalgiškai apdainavo net išeivijos poetai, gražiai kreipdamiesi į jį:
„Nemune – upių upe!
Niekur kitur mano protėvių žemė
Neatsispindi gražiau, negu tavyje.
Nemune – upių upe!
Kūnu ir siela – lietuvis.
Per amžius plukdai savo vandenis
Per kūnus ir sielas šio krašto žmonių“.
(Aldona Gustas)
Ir iš tiesų, su Nemunu lietuvį sieja ypatingas istorinis ryšys. Palei šią upę išsibarstę įspūdingiausios pilys, dvarai, muziejėliai, žymių žmonių sodybos. Prie Nemuno ir brangiosios lakštingalos – Beatričės Grincevičiūtės gimtoji Ilguva. Bet šį kartą buvo keliauta kita Nemuno puse, tad ties Petro Cvirkos gimtaisiais Klangiais tik pamojuota kitapus upės liekančiam dvareliui su didžiuoju svirnu ant kranto. Aplankytos reprezentacinės pilys, apsuptos vaizdingų parkų, visiems paliko didžiulį įspūdį.
Gražiai restauruota, Dailės akademijos žinioje esanti Panemunės arba Vytėnų pilis, Raudonės pilis su įspūdingu apvaliu bokštu, į kurį kopti buvo labai smagu. O kur dar Veliuona, Seredžius, Raudondvaris.
