Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Utenos R. Šaltenio pagrindinės mokyklos, Ignalinos rajono gimnazijos, Pasvalio P. Vileišio gimnazijos, Vilniaus katalikiškosios gimnazijos „Versmė“, VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotojai.
Susitikimo metu kalbėta apie integruotai ugdomų vaikų situaciją Lietuvoje. Ugdymo įstaigų atstovai pasidalino savo patirtimi dirbant su neregiais vaikais bendrojo lavinimo mokyklose. Buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduria pedagogai ugdydami sutrikusio regėjimo vaikus, ypatingai akcentuojamas tiflopedagogų ir specialiųjų pedagogų pagalbos, mokyklų aprūpinimo Brailio rašto vadovėliais ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis poreikis.
Visi susitikimo dalyviai pritarė, kad į ugdymo procesą reikia aktyviau įtraukti mokinių su regėjimo negalia šeimas, savivaldybių švietimo skyrius ir pedagogines psichologines tarnybas. Kai nematantis vaikas mokomas bendrojo lavinimo mokykloje, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir darbas su tėvais įgyja ypatingą reikšmę.
