Tik ketvirtadalis Lietuvos aukštųjų mokyklų yra visiškai pritaikytos asmenims su judėjimo negalia. Ketvirtadalio aukštųjų mokyklų auditorijos bei trečdalio administracijos patalpos visiškai nepritaikytos studentams, dėstytojams ir darbuotojams su judėjimo negalia, rodo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) 2012 m. lapkričio – gruodžio mėn. atliktas tyrimas.
Prašymai dalyvauti LSS apklausoje buvo išsiųsti 47 valstybinėms ir privačioms aukštosioms mokykloms, iš jų 42 pateikė atsakymus, o 35 nurodė, kad jose studijuoja asmenų su specialiaisiais poreikiais.
Apklaustose mokyklose 2012-2013 mokslo metais studijuoja 834 studentai su specialiaisiais poreikiais, t.y., vos vienu studentu mažiau nei ankstesniais metais. Daugiausia jaunuolių pasirinko Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) – 138, Vilniaus universitetą (VU) – 91, Šiaulių universitetą (ŠU) – 63, Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) – 54, Mykolo Romerio universitetą (MRU) – 53. Nors šiose aukštosiose mokyklose studijuoja beveik pusė visų studentų su specialiaisiais poreikiais, tačiau tik VDU teigia turintis asmenims su judėjimo negalia visiškai pritaikytas auditorijas bei administracijos patalpas.
„Manau, kad vangus aukštųjų mokyklų pritaikymo neįgaliesiems procesas yra vienas rimčiausių studijų prieinamumo stabdžių Lietuvoje. Jeigu tik aukštosios suteiktų tokią galimybę, asmenų su specialiais poreikiais jose studijuotų žymiai daugiau,” – sako LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Tyrimas rodo, kad studentai su specialiaisiais poreikiais labiau linkę rinktis mokymosi įstaigas, kurios atidesnės jų poreikiams. Į aukštųjų mokyklų, kurios priima daugiausiai neįgaliųjų, dešimtuką jau kelis metus patenka tos pačios ugdymo įstaigos. Vertinant 2009-2013 m. duomenis, matyti, kad kai kuriose mokyklose, pavyzdžiui, LEU, studentų su specialiaisiais poreikiais sumažėjo perpus, kitose – pokyčiai gerokai mažesni. VDU studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius vis didėja.
„Apmaudu, bet galbūt prarandame daug gabių muzikų, tapytojų, matematikų, istorikų. Žmogus, turintis judėjimo negalią, ypač judantis neįgaliojo vežimėliu, dažnu atveju renkasi specialybę ne pagal savo pomėgius, bet pagal galimybę patekti į aukštosios mokyklos pastatą ir būti kiek įmanoma nepriklausomu ir savarankišku”, – sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ir Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.
Iš 35 apklaustų aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja asmenys su specialiaisiais poreikiais, tik 12 galėjo pateikti duomenis apie savo studentų negalios tipus. Pagal juos matyti, kad daugiausia studentų su specialiaisiais poreikiais turi judėjimo negalią ir vidaus sutrikimų.
Šaltinis: www.lnf.lt