– Kadangi nuo 2012 metų lėšos neįgaliųjų integracijos ir kitiems projektams planuojamos per rajonų savivaldybes, būgštaujame, kad lėšos, patekusios į bendrą rajono biudžetą, gali būti naudojamos kitiems tikslams ir gali neįgaliųjų nepasiekti.
Atsakymas:
– Numatyta, kad tos lėšos bus tikslinės ir savivaldybės taip elgtis negalės.
Klausimas:
– Kiek žinau, buvo planuojama vykdyti eksperimentą – keliuose rajonuose jau 2010 metais finansuoti neįgaliųjų organizacijas per rajonų savivaldybes ir taip išsiaiškinti, ar toks būdas veiks tinkamai. Ar vyko šis eksperimentas ir jei taip, tai kokie rezultatai?
Atsakymas:
– Toks eksperimentas nevyko. Vietoje to rajono savivaldybės buvo įtrauktos į neįgaliųjų organizacijų projektų 2011 metams vertinimą. Tokiu būdu atsakingi savivaldybių pareigūnai turėjo progos detaliai susipažinti su neįgaliųjų vykdoma veikla, jų poreikiais ir kt.
Klausimas:
– Iš pateikto neįgaliųjų skaičiaus rajone ir skaičiaus žmonių, kurie priklauso įvairioms neįgaliųjų organizacijoms, matosi, jog tas skirtumas labai didelis. Duomenų apsaugos įstatymas nepalankus pačiam neįgaliajam. Mes, besirūpinantys neįgaliaisiais, sunkiai arba per vėlai gauname informaciją ir negalime suteikti skubios pagalbos, kuri, ypač staiga apakus, yra nepaprastai svarbi.
Atsakymas:
– Tikrai, sutinku, kad gyventojų duomenų apsaugos įstatymas kartais „kerta žmogui kitu galu“. Mes ir stengiamės pritraukti paslaugas kuo arčiau žmogaus, į bendruomenes, seniūnijas, kur žmonės vienas kitą gerai pažįsta ir informacija sklinda greičiau.