Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kreipėsi į Europos Parlamento narius, išrinktus Lietuvoje, dėl palaikymo balsuojant už viso pasaulio akliesiems ir disleksija sergantiems asmenims palankią sutartį, kuri leistų dalintis knygomis neįgaliesiems prieinamu formatu už Europos Sąjungos ribų.
Europoje gyvena milijonai žmonių, turinčių skaitymo problemų. Tai aklieji ar disleksija sergantys asmenys, negalintys skaityti įprastu būdu. Šiems žmonėms knygos turi būti pateiktos kitu, jiems prieinamu formatu: įgarsintos, Bailio raštu ar padidintu šriftu.
Minėto formato knygos retai domina leidėjus ir jų gamyba dažniausiai yra paliekama labdaringoms organizacijoms, turinčioms labai nedaug finansinių išteklių. Dėl to tik 5 procentai pasaulį išvydusių kūrinių yra išleidžiami neįgaliesiems prieinamu formatu. O tai juk pats tikriausias “knygų badas“.
Siekiant pakeisti susiklosčiusią situaciją, būtina keisti tarptautinius autorių teisių įstatymus, kurie leistų nepažeidžiant įstatymų, dalintis knygų kolekcijomis už ES ribų ir atvirkščiai. Tai suteiktų galimybę skaityti daugiau knygų skaitymo problemų turintiems žmonėms Europos Sąjungoje bei esantiems už jos ribų, bet mokantiems kurią nors ES kalbą.
Europos Komisija, siekdama padėti išspręsti šią problemą, parengė savitarpio supratimo memorandumą (MOU), kurį 2010 m. rugsėjo 14 d. pasirašė autorių teisių turėtojai ir neįgaliųjų organizacijos. Tai labai pagirtina ir reikšminga iniciatyva. Memorandumas gali gerinti savanoriškas leidimų išdavimo schemas bei technologijų prieinamumą, bet negali įtakoti knygų prieinamu formatu pasikeitimo tarp ES ir ne ES šalių. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, skaitymo problemų turintys Jungtinės Karalystės gyventojai negali pasinaudoti Jungtinės Amerikos Valstijose prieinamu formatu išleistomis knygomis, o ispanai negali nusiųsti tokių knygų Lotynų Amerikos neįgaliesiems.
Pasaulio aklųjų sąjunga (PAS) dar 2009 metais yra parengusi galimą Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) sutartį, kuri leistų pašalinti minėtus autorių teisių įstatyme egzistuojančius barjerus. Europos Sąjunga nepritarė šiam pasiūlymui ir visai neseniai pateikė panašų siūlymą, kuris, deja, nėra įpareigojantis ir yra regresyvus, suteikiantis galimybę leidėjams patiems spręsti su kuo dalintis knygomis, o su kuo ne.
Europos Parlamento nariai, pasirašę šį laišką, kreipiasi į Europos Komisiją ir ES šalis, kviesdami imtis atsakomybės, įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Tą galima padaryti aktyviai ir geranoriškai dirbant kartu su kitomis Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos šalimis narėmis, siekiant susitarti dėl įpareigojančių teisės normų, kurios būtų pagrįstos Pasaulio aklųjų sąjungos parengtos sutarties nuostatomis.