Jau ne kartą buvo buvo rašyta, kad “Swedbank” (ankstesnis pavadinimas “Hansabankas”) nepripažįsta neregių parašo juridinės reikšmės ir riboja galimybę jiems sudarinėti su šiuo banku įvairius rašytinės formos sandorius, disponuoti šio banko sąskaitoje turimais pinigais, gauti debetines mokėjimo korteles ir pan. Tokį savo elgesį šis bankas motyvavo tuo, kad tai daroma pačių neregių saugumui, esą neregiai negali patys perskaityti pasirašomo teksto ir dėl to juos galima nesunkiai apgauti: pvz., žodžiu banko darbuotojas gali kalbėti vienaip, o pasirašyti pakišti visai kitokį dokumentą ir pan. arba patys neregiai, norėdami pasipelnyti, gali apsimesti banko apgautais. Neregiai su tokiu jų išskyrimu ir savavališku jų veiksnumo varžymu kategoriškai nesutiko, juolab kad daugiau nė vienas Lietuvos bankas tokių apribojimų jiems netaikė. Neregiai laikėsi nuomonės, kad saugotis nuo galimų apgaulių yra jų pačių reikalas ir jiems nereikalinga banko per prievartą brukama bei jų teises varžanti papildoma apsauga. Dėl tokio diskriminuojančio banko elgesio ne kartą buvo kreiptasi ir į Lygių galimybių kontrolierių, kuris ne kartą pripažino, kad “Swedbank” elgiasi neteisėtai ir rekomendavo nutraukti neregius diskriminuojančią praktiką. Tačiau “Swedbank” šių rekomendacijų nepaisė.
Galiausiai po ilgų svarstymų 2009 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga dėl AB “Swedbank” vykdomos neregių diskriminacijos kreipėsi į teismą. LASS teisme atstovavo advokatas Anatolijus Novikovas. Po maždaug metus užsitęsusio bylinėjimosi 2010 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas šioje byloje priėmė sprendimą, kur teigiama, kad regėjimo negalią turintiems asmenims negali būti ribojama dokumentų pasirašymo teisė. Neregių parašas yra pripažįstamas tokiu pačiu kaip ir kitų asmenų, o sandorį tvirtinantis asmuo ar kita sandorio šalis privalo tinkamai supažindinti regėjimo negalią turintį asmenį su sandorio turiniu ir tik pats asmuo nusprendžia, ar jam reikalinga trečiojo asmens pagalba. Taigi tik pats neregys turėtų apsispręsti, ar jis bankines operacijas nori atlikti per įgaliotąjį notaro patvirtintą asmenį, ar pats asmeniškai. Banko prievolė turėtų būti neregio pageidavimu pateikti Brailio raštu atspausdintus banko dokumentus ir su jais susipažinęs aklasis galėtų pasirašyti po minėtu tekstu.
Šis teismo sprendimas, jei “Swedbank” jo neapskųs apeliacine tvarka aukštesnės pakopos teismui, įsigalios po 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos.
Šaltinis: “Mūsų žodis” 2010 Nr. 6