Jau keletas metų Lietuvoje siūlomos, tiesa, gana fragmentiškai, profesinės reabilitacijos paslaugos regėjimo negalią turintiems žmonėms. Šiuo metu VšĮ Valakupių reabilitacijos centras Vilniuje siūlo profesinės reabilitacijos paslaugas regėjimo negalią turintiems asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis. Silpnaregiams siūloma kompiuterinio raštingumo programa pagal neformalią “Kompiuterio vartotojo pagrindai akliesiems ir silpnaregiams” 600 val. trukmės mokymo programą. Visi pretendentai turi turėti ne mažesnį nei pagrindinis išsilavinimą. Iš kitų miestų atvykusiems asmenims būtų suteikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, o vilniečiams – maitinimo ir, esant reikalui, transporto paslaugos. Be to, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus profesinės reabilitacijos programos dalyviams, neatsižvelgiant į kitas jų gaunamas pajamas, yra mokama iki dviejų bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos pašalpa.
Norime atkreipti dėmesį, kad profesinės reabilitacijos siūlomos mokymo programos negalima painioti su kvalifikaciniais kursais. Profesinės reabilitacijos tikslas yra maksimaliai atkurti dėl ligos ar negalios prarastus profesinius gebėjimus bei išugdyti naujus. Profesinės reabilitacijos programoje gali dalyvauti tiek nedirbantys, tiek darbą turintys asmenys, kuriems dėl pablogėjusio regėjimo kyla problemų darbe. Norintys gauti profesinės reabilitacijos paslaugas turi kreiptis į teritorinę neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur jiems bus nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis. Gavus nukreipimą iš šios įstaigos, reikia kreiptis į darbo biržą, nes būtent darbo birža finansuoja profesinės reabilitacijos mokymo programą. Jeigu asmuo jau stovi darbo biržoje, tai problemos nėra. Jeigu silpnaregis nėra užsiregistravęs darbo biržoje, jam bus sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir jis bus užregistruotas.
Bet, pabaigęs siūlomą profesinės reabilitacijos programą, jos dalyvis dar kartą turės kreiptis į teritorinę neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur jam iš naujo bus nustatytas neįgalumo ir darbingumo lygis. Tikėtina, kad praėjus profesinės reabilitacijos kursą, asmens darbingumo lygis taps aukštesnis, nes toks ir yra profesinės reabilitacijos tikslas. Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, turėjęs 2-ją neįgalumo grupę, gali jos netekti. Deja, niekas negali garantuoti, kad žmogus, praėjęs profesinės reabilitacijos programą tikrai įsidarbins. Nors Valakupių reabilitacijos centre specialistų komanda ir konsultuoja darbdavius darbo vietos pritaikymo klausimais ir pagal galimybes ieško darbo vietų, jokių garantijų iš tiesų nėra. Būtent dėl šios priežasties dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje atsisakė dauguma buvusių pretendentų. Situacija dar keblesnė, jeigu jau darbą turintis silpnaregis nori dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Būtinas išankstinis sutarimas su darbdaviu dėl darbo vietos išlaikymo, o jeigu kalba eina apie kvalifikacijos kėlimą, tai ir garantija, kad po profesinės reabilitacijos silpnaregis gaus aukštesnę darbo poziciją.
Aklųjų ir silpnaregių profesinės reabilitacijos klausimas buvo svarstytas šių metų kovo 9 d. LASS teisių gynimo darbo grupės posėdyje. Buvo pastebėta, kad žmonės ne visai suvokia profesinės reabilitacijos esmę. Dalyvauti profesinės reabilitacijos programose neskatina ir dabartinė socialinių išmokų sistema. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu yra tik viena specializuota profesinės reabilitacijos mokymo programa silpnaregiams. Aklieji šiuo atveju yra palikti užribyje. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga galėtų kreiptis į valstybines institucijas dėl minėtų programų rengimo tik tuo atveju, jeigu atsirastų poreikis (atrodo, kad jo šiuo metu nėra). Labai tikėtina, kad Lietuva paseks kitų Europos valstybių pavyzdžiu, kai asmuo negali pretenduoti į invalidumo pensiją, nepraėjęs profesinės reabilitacijos programos.
VšĮ LASS centro tarybos vyr. specialistė
Audronė Jozėnaitė