Šeštadienį į Vilkpėdės BSPC suvažiavo visa Lietuva

Gruodžio 12 d. į Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrą suvažiavo visa Lietuva. Kiekvienas galėjome nors trumpai pabūti tarsi savo tėviškėj – išgirsti savo gimtą tarmę, pajusti, kaip medžiai, pamynę puošnų rūbą, miglomis nuklosto gimtąjį sodžių.
Tėvynė prasideda nuo gimtojo kiemo, o gimtoji kalba yra ta, kurią gauname iš Motinos. Mokykis, jei nori, dieną naktį – jokia kalba netaps tokia, kaip gimtoji tarmė – tokia sava, kad jos nė negirdi klausydamasis, o girdi tik, rodos, pačias mintis.
Nyksta viskas, viskas keičiasi, net tos vietos, kur prabėgo vaikystė. Ir vis dėlto mūsų šaknys ir tikroji mūsų tėviškė bus tol, kol skambės žemaitiškas žodis, su nepakartojamomis priegaidėmis ir graudžiai melodingomis intonacijomis. Kol, šiltais vasaros vakarais neapsakomo grožio slėniuose pakilus baltam rūkui, iš senovinių dainos skrynių lyg perlai byrės dzūkiškos melodijos. Kol gyvuos Sūduva – plačių lygumų ir derlingų žemių kraštas, kur net akmenį sunku surasti, kol suksis Aukštaitijos vėjo malūnai…
Vilkpėdės BSPC už dalyvavimą Advento subuvime „Tarmė – tėviškė mana“ nuoširdžiai dėkoja: Panevėžio aklųjų ir silpnaregių laisvalaikio ir užimtumo centro folkloro ansambliui „Pajauta“ (vad. Rima Žostautienė), Kauno aklųjų ir silpnaregių centro folkloro ansambliui „Kanapija“ (vad. Bronė Kuzmickienė), Šiaulių kultūros centro aklųjų ir silpnaregių skyriaus folkloro ansambliui „Sedula“ (vad. Virginija Vintilaitė), LASS Kelmės rajono filialo folkloro ansambliui „Ramočia“ (vad. Valdas Rutkūnas), Vilniaus Vilkpėdės BSPC folkloro ansambliui „Versmė“ (vad. Darius Mockevičius).
Tegul uždegtos Advento žvakelės – nesustojančio gyvenimo rato simbolis – neša Jums Tikėjimą, Meilę ir Viltį.