Klausiate – atsakome

Kompiuteriai ir telefonai – vieni pagrindinių palydovų neregių ir silpnaregių gyvenime. Dabartinės technologijos leidžia visiškai prisitaikyti šiuos įrenginius ir jais naudojantis rasti reikalingą informaciją, apsipirkti, atlikti kitus biurokratinius įsipareigojimus, bendrauti, kurti ir pan.

Neregiai, naudodamiesi kompiuteriu, naudoja ekrano skaitymo programas. Populiariausios iš jų – „Jaws“ (kompanijos „Freedom Scientific“ produktas) ir NVDA (atvira ir nemokama programa). Abiejų programų veikimo principas tas pats – naviguojant kompiuteryje jos perskaito ekrane esantį tekstą. Naudojantis kompiuteriu lietuvių kalba, dar reikia įsidiegti ir papildomą lietuviško balso sintezatorių, kurį parsisiųsti galite šioje nuorodoje:

https://xn--ratija-ckb.lt/liepa/paslaugos-vartotojams/sintezatorius-akliesiems/

Jei pirmą kartą taip naudositės kompiuteriu, jums, greičiausiai prireiks mūsų narių pagalbos. Todėl drąsiai siūlome ja pasinaudoti ir su mumis susisiekti. Taip pat galite pasinaudoti šio gidu ir įsidiegti ekrano skaitymo programą savarankiškai arba įdiegti ją asmeniui, turinčiam regos negalią: https://www.youtube.com/watch?v=vXppxJfQWI4&t=490s

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos  „Youtube“ kanale rasite ir daugiau edukacinės medžiagos apie ekrano skaitymo programą ir kitus prieinamus įrenginius: https://www.youtube.com/watch?v=vXppxJfQWI4&t=490s

Jei jūsų regėjimo likutis vis dar leidžia skaityti tekstą ekrane, galite naudotis ekrano teksto didinimo galimybėmis. Tam puikiai pasitarnaus „Windows“ operacinėje sistemoje integruota aplikacija „Magnifier“. Norėdami ją aktyvuoti, kompiuterio klaviatūroje spauskite „Windows“ + komandą. Taip pat vaizdą galima išdidinti ne globaliai visoje sistemoje, o interneto naršyklės aplinkoje. Skirtingose naršyklėse veikia skirtingos karštosios komandos, didinančios šriftą, pvz. „Google chrome“ ir „Mozilla fire fox“ naršyklėse naudokite komandą ctrl +.

Neregiai ir silpnaregiai puikiausiai naudojasi išmaniaisiais telefonais. Vieni renkasi „Android“ operacinės sistemos, kiti – „Apple“ iOS telefonus. Ten taip pat veikia skirtingos ekrano skaitymo programos. Smulkų paaiškinimą kaip aktyvuoti pagalbą balsu telefone, skaitykite čia:

„Android“ įrenginiams: https://support.google.com/accessibility/android/answer/6007100?hl=lt

„iOS“ įrenginiams: https://support.apple.com/lt-lt/guide/iphone/iph3e2e415f/ios

Orientuodamasis aplinkoje kiekvienas neregys ir silpnaregis naudoja skirtingus būdus. Silpnaregiai visada turėtų stengtis panaudoti regėjimo likutį arba dar turimą šviesos pojūtį. Bendrajai orientacijai ir savarankiškam vaikščiojimui daug padeda klausos, lytėjimo, uoslės, motoriniai įgūdžiai, svarbu išmokti teisingai naudotis baltąja lazdele, labai daug savarankiškumui padeda naujausių IT pritaikymas, tikslus ėjimo maršruto plano laikymasis. Regos negalią turinčiam asmeniui svarbu žinoti kelių eismo taisykles, judant viešose erdvėse laiku fiksuoti kelio orientyrus ir kliūtis, išnaudoti turimą „neregystės“ patirtį.

Neregiai ir silpnaregiai visame pasaulyje dirba įvairiausius darbus, priklausomai nuo savo polėkių bei išsiukdytų įgūdžių. Jau nuo labai senų laikų kai kurie neregiai gebėdavo prisitaikyti gyventi be regėjimo ir dirbti vertėjais, masažuotojais, muzikantais, įvairių rankdarbių gamintojais. Patobulėjus technologijoms ir atsiradus galimybei siekti aukštojo išsilavinimo, neregių darbo perspektyvos dar labiau išsiplėtė. Europos aklųjų sąjunga net parengė sėkmės istorijų įvairiausiuose darbuose katalogą, kurį nuolat papildo ir atnaujina.

Esame įpratę, kad daug kasdienėje buityje naudojamų daiktų pateikia vizualią informaciją – termometrai, svarstyklės, matavimo indai ir liniuotės, orkaitės ir skalbyklės ir daugybė kitų. Net spalvas buvome įpratę matyti akimis. Bet galime jus nuraminti – nematant taip pat įmanoma šią informaciją sužinoti! Yra daugybė pritaikytų priemonių, kurios ženkliai palengvina buities darbus. Kai kurios iš jų yra kompensuojamos valstybės, o kai kurias galima įsigyti tarptautinėse parduotuvėse. Pateikiame sąrašą priemonių, kurios yra prieinamos Lietuvoje.

Pažinti mus supančią aplinką kiekvienas neregys prisitaiko skirtingai. Bet mes tikrai neskaičiuojame žingsnių nuo vieno objekto iki kito. Tiesiog judėdami erdvėje pažįstame ją ir per tam tikrą laiką išmokstame joje judėti. Neregiai, kurie yra matę anksčiau, perkelia surinktas žinias apie aplinką į vaizdinius, matytus anksčiau. Tie, kurie nemato nuo gimimo, yra prisitaikę šią informaciją apdoroti savaip.

Vienas iš labai patikimų būdų greičiau suvokti erdvės išdėstymą yra liečiamieji maketai. Juos tyrinėti ir suvokti užima šiek tiek laiko, tačiau neregiams patinka rasti žinomų vietų maketų. Tai praktika, naudojama visame pasaulyje ir garsiausi pasaulio muziejai tokių maketų turi nemažai.

Kompensuojamieji akinių lęšiai pacientams gali būti skiriami dėl įvairiausių ligų, kurios pažeidžia regėjimą: lęšiuko, gyslainės ir tinklainės ligų, glaukomos, stiklakūnio ir akies obuolio ligų, regėjimo nervo ir regėjimo takų ligų, akies raumenų, akomodacijos ir refrakcijos sutrikimų, ragenos transplantato bei kitų. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims dalis akinių lęšių kainos gali būti kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Akinių lęšiai gali būti kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems pacientams, jeigu gydytojas oftalmologas nustato, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų. Todėl norint gauti iš PSDF kompensuojamuosius lęšius, pirmiausia reikia kreiptis į akių gydytoją, kuris išrašys siuntimą. Su šiuo siuntimu reikia kreiptis į vieną iš optikų, kuri yra sudariusi sutartį Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Vaikams pagal gydytojų siuntimą akinių lęšiai kompensuojami ne dažniau kaip kartą per metus, o suaugusiems pacientams – kartą per dvejus metus. Kompensuojamoji suma vaikams siekia 40 eurų, suaugusiems – 80 eurų.

Vizuali mūsų atmintis priklauso nuo patirties. Tie neregiai, kurie gyvenime nėra matę, neturi vizualiosios patirties, jų sapnuose tas vizualumas taip pat negrįžta. Jei rega nusilpo ar buvo prarasta gyvenimo eigoje, matyti anksčiau vaizdai gali atsikartoti ir sapnuose.

Informacija ruošiama.

Iš pradžių reikėtų susitarti, kokį paros metą vadinsime „išaušo diena“. Vieniems diena išaušta su pirmaisiais saulės spinduliais, kitiems diena išaušta tada, kai išlipa iš lovos, dar kitiems  – kai ateina į darbą. Suprasti, kad prasidėjo nauja diena, galima iš aplinkos garsų: įsiklausius į namų aplinką, į garsus už lango, – paros metą nustatyti nėra jau taip sunku. Be to, saulė skleidžia ne tik šviesą, bet ir šilumą. Tai taip pat informacijos šaltinis. Paros metą galima nustatyti klausantis radijo, televizijos. Tik šis būdas reikalauja daugiau kantrybės – reikia sulaukti, kol diktorius ras progą priminti klausytojams laiką.  

Neregiai naudojasi technika ir technologijomis. Apie paros metą žinių gali suteikti mobilusis telefonas, kompiuteris su ekrano skaitymo programa, kalbantis laikrodis, specialiai garsinėms knygoms skirtas grotuvas. Šie prietaisai, jei yra tinkamai nureguliuoti, gali pasakyti tikslu laiką. Retas neregys gyvena visiškai vienas. Diena ar naktis gali pasakyti šeimos nariai, jei labai reikia – kaimynai, ar ir visai nepažįstami asmenys.  

Aklieji ir silpnaregiai laisvalaikį leidžia taip pat, kaip ir gerai matantys žmonės. Jie ir sportuoja, ir kuria, ir skaito, ir keliauja, ir dalyvauja kultūriniame šalies gyvenime, žiūri televizorių, klausosi radijo, naršo interneto „platybėse“. Skirtumas tik tas, kad tradicinis laisvalaikis turi būti specialiai pritaikytas silpnaregių, o ypač neregių galimybėms. Vargu ar neregys bus sužavėtas fotografijų paroda, jei nuotraukos nebus atvaizduotos reljefiškai, o jų aprašai nebus pateikti brailio raštu arba įgarsinti. Neregiui bus sunku stebėti spektaklį, sporto renginį, žiūrėti kino filmą, jei nebus garsinio vaizdavimo. Neregys nepažais kortomis, jei ant jų nebus brailio rašto arba kortų reljefinių simbolių.

Visą laisvalaikio įvairovę pritaikyti neregiams nėra galimybių. Todėl yra laisvalaikio leidimo formų, kurios šiuo metu neregiams nėra pritaikytos: transporto priemonių vairavimas, medžioklė ir kita. 

Netiesa. Jei taip būtų, tai negirdintis žmogus netekęs regos, turėtų pradėti kažką girdėti? Yra žmonių, kurie persirgę COVID-19 neteko arba jiems susilpnėjo uoslė. Taip samprotaujant peršasi išvada, kad uoslės netekęs neregys turėtų pradėti dar geriau girdėti arba turėtų pagerėti jo lytėjimas.

Bet… mokslininkų teigimu, žmogus per regą gauna 75-95 proc. informacijos. Netekus regos daugiau dėmesio gaunant informaciją tenka lytai, klausai, uoslei. Savo jusles galime treniruoti. Netekus regos klausa, uosle, lyta esame priversti pasikliauti žymiai dažniau, nei tai darėme gerai matydami. Pasikliaudami jomis jusles treniruojame. Todėl ir susidaro vaizdas, kad klausa, lyta pagerėjo.

Su regos negalią turinčiais žmonėmis reikia bendrauti taip, kaip ir su gerai matančiais žmonėmis. Tik… naivu būtų tikėtis iš neregio akių kontakto. Neretai ir silpnaregiui išlaikyti akių kontaktą yra problema. Daug naudingų patarimų rasite Hermano van Deiko knygelėje „Tavo kelyje neregys“. Ją MS Word formatu galite atsisiųsti iš čia: https://lass.lt/leidiniai/

Pasikeitus regėjimo situacijai, svarbu suprasti kas atsitiko ir įvertinti savo galimybes. Tai gali atsitikti staiga – per vieną naktį, arba palaipsniui, nejučia. Sutrikus regai, reikia laiko susivokti kas atsitiko ir kaip žmogus gyvens toliau, ką veiks, kaip tvarkys savo reikalus, kaip tvarkysis buityje, kaip paskambins, kaip bendraus su šeima ir aplinkiniais ir t.t. Palaipsniui ankantis žmogus ilgai nesupranta, kodėl dažnai užkliūva už daiktų, kodėl kažko neranda, kaltina save žioplumu. Dažnai jį apima panika ir nerimas, užklumpa depresija, nenoras niekur eiti, su niekuo bendrauti, nes namie žmogus jaučiasi gerai, lyg nieko nebūtų atsitikę. Tokiu atveju reikalinga pagalba iš šalies. Kartais žmogus ieško vis naujų medicininių galimybių, važiuoja vis pas kitus gydytojus, leidžia pinigus, kad pakeistų situaciją ir nepriima jokios pagalbos, nes tiki, kad vėl matys. Nesusitaiko, kad dabar reiks gyventi kitaip. Svarbu neužsidaryti tarp keturių sienų, įvertinti KA TU GALI, o ne ko negali ir kaip padaryti, kad bet kokia problema išsispręstų. Svarbu ieškoti pagalbos: kreiptis į LASS filialą savo gyvenamojoje vietovėje, susitikti su bendraminčiais, dalyvauti įvairiuose mokymuose ir t.t.

Regai nusilpus ar jos netekus meilė knygai, jei ji buvo, nemiršta. Tačiau norint ir toliau skaityti tenka keisti skaitymo būdus. Silpnaregiai – tie, kas skaitymui vis dar naudojasi regos likučiu, knygas skaito naudodami pagalbines technines, programines priemones. Daugelis žmonių įprastam tekstui skaityti pradžioje naudoja skaitymui skirtus akinius. Mažėjant regos likučiui tenka į rankas imti ir didinamąjį stiklą, lupą. Dabar jų būna be pašvietimo ir su juo. Patogūs yra didinamieji stiklai su pašvietimu. Su tokiu stiklu galima skaityti visur ir visada, nesijaudinant dėl blogo aplinkos apšviestumo. Daug skaitančiam, su spausdintu popieriuje tekstu, iliustracijomis, grafikais, lentelėmis dirbančiam silpnaregiui praverčia elektroniniai vaizdo didintuvai. Jų yra įvairių. Gali būti nešiojami, gali būti ir stacionarūs, turėti savo ekraną, gali būti jungiami prie kompiuterio, televizoriaus. Su kai kurias iš jų galima skaityti ne tik ant stalo pasidėtą spaudinį, bet ir sekti paskaitos metu rodomas skaidres, nagrinėti supančioje aplinkoje esančią tekstinę ir vaizdinę informaciją. Iš dalies elektroninį didintuvą gali atstoti išmanusis telefonas. Silpnaregio skaitymo įrankiu gali pasitarnauti ir kompiuteris. Susirastą reikiamo formato norimą skaityti elektroninį leidinį, knygą kompiuterio ekrane galima lengvai išsididinti, pasikeisti spalvų kontrastą. Mažą regos likutį išsaugoję žmonės naudojasi ir neregiams tinkamais knygų skaitymo būdais. Neregiai – žmonės, nebegalintys pasinaudoti rega, knygas skaito pirštais ir ausimis. Pirštais skaitomas brailio raštu atspausdintas tekstas. Ausimis klausoma įgarsinta informacija. Norint skaityti brailio raštu reikia ji ne tik išmokti, bet ir įgyti įgūdžių, kad skaitymas nebūtų nuolatinis raidžių šifravimas. Brailio raštas skaitomas pirštais. Tam, kad skaitymas vėl teiktų malonumo, vienas sugaišta pusę metų, kitam gali prireikti ir daugiau laiko. Gerai kompiuterinę techniką įvaldę neregiai teigia, kad blogai matantis ar nematantis yra raštingas tik tada, kai skaito ir rašo  brailio raštu.  Garsines knygas galima skaityti specialiai joms skirtais grotuvais. Tokie grotuvai prisimena vietas, kuriose buvo nutrauktas skaitymas.  Jais knygose galima darytis pastabas, dėti žymas, keisti skaitymo greitį. Garsinėms knygoms skaityti tinka ir visiems skirti grotuvai. Tinka ir išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai, magnetolos, garso kolonėlės – mp3 formatą atkurianti buitinė technika ir elektroniniai prietaisai. Tačiau su tekstu dirbti čia mažiau galimybių.

Neregiui įvaldžius kompiuterinę techniką, pradėjus naudotis ekrano skaitymo programomis, atsiveria galimybės naudotis elektroniniu pavidalu išleistais leidiniais ir knygomis. Taip pat atsiranda galimybė skaityti ir įprastas popierines knygas, jas nuskenavus. Tačiau tam reikia žinių, įgūdžių ir papildomos kompiuterinės bei programinės įrangos.

Garsinis vaizdavimas (GV) – vienas iš audiovizualinio vertimo būdų, perteikiantis vaizdinę informaciją žodžiu. GV padeda neregiams ir silpnaregiams geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas bei sportines varžybas, perteikiant žodžiais tai, ko neregiai nemato. Spektaklio ar filmo metu yra vizualizuojamos nebyliosios scenos, įterpiant žodinius komentarus natūraliose pauzėse tarp dialogų, kuriose yra apibūdinama: aktorių elgesys ir kūno kalba (gestai, mimika ir pan.), scenografijos ar vaizdo pasikeitimai, kostiumai ir kiti vizualiniai aspektai. Garsinis vaizdavimas spektaklio metu transliuojamas bevieliu siųstuvu FM bangomis į bevieles ausines, kurias dėvi nematantys žiūrovai, o televizijos laidose ir filmuose įrašomas garso takelis su GV. Ši pagalbinė priemonė yra itin reikalinga ir efektyvi norint padaryti vizualųjį meną prieinamą neregiams, nes tik tokiu būdu jie supranta negarsinę medžiagą, pateiktą ekrane ar teatro scenoje. GV atlieka ne tik pramoginę, bet ir edukacinę funkciją, kurios dėka neregiai susipažįsta su jiems nematomų vaizdų, žmogaus neverbalinių emocijų perteikimo įvairove, su nepažįstamus garsus skleidžiančiais šaltiniais (pvz. gyvūnai, paukščiai ar kt.), ir taip praplečia savo pasaulio suvokimą.   

Informacija ruošiama.