2008 m. spalio 3-5 d. Londone vyko Europos aklųjų sąjungos (EAS) Informacinių technologijų komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvai atstovauti paskirtas informacinių technologijų specialistas Karolis Verbliugevičius. Komisijos nariai iš skirtingų Europos valstybių svarstė aktualius klausimus, susijusius su informacinių technologijų akliesiems ir silpnaregiams naudojimu, vystymu, egzistuojančiomis problemomis, ateities galimybėmis.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas skaitmeninės televizijos aktualijoms. Silpnaregiams ypač svarbi rodomo vaizdo aukšta kokybė, kuri ne taip vargina regėjimą. Specialaus TV priedėlio pagalba neregiams atsiranda galimybė savarankiškai skaityti informaciją, rodomą televizoriaus ekrane. Į minėtą specialų priedėlį turi būti įdiegta speciali programinė įranga su kalbos sintezatoriumi. Skaitmeniniu būdu transliuojami kanalai teikia daug papildomos informacijos, kuri tampa prieinama ir akliesiems. Tai transliuojamų laidų programos, laidų ir filmų aprašymai, teletekstas, kalbų pasirinkimas, tam tikrų laidų ar filmų užsakymas tam tikru laiku ir kt. Dar vyksta specialaus priedėlio pritaikymo aklųjų poreikiams baigiamieji darbai ir 2008 metų pabaigoje turėtų būti pagamintas pirmas šios priemonės prototipas. Kadangi darbai vyksta bendradarbiaujant su RNIB (Anglijos Karališkasis nacionalinis aklųjų institutas), pritaikyta priemonė bus skirta angliškam teksto iš TV ekrano skaitymui. Kitaip tariant, bus naudojamas anglų kalbos sintezatorius. Vėliau bus įdiegti ir kitų didžiųjų pasaulio kalbų sintezatoriai.
Kaip bebūtų gaila, bet specialaus priedėlio su lietuvių kalbos sintezatoriumi reikės dar ilgokai palaukti. Tam yra keletas kliūčių. Viena iš jų – mūsų naudojamo sintezatoriaus WinTalker Voice su balsais Gintaras ir Aistis2 programinis nesuderinamumas. Antra, dėl aukštos priedėlio kainos gali būti labai maža paklausa, dėl ko gamintojai tiesiog pritruks motyvacijos integruoti lietuvių kalbos sintezatorių. Vienintelė įmanoma išeitis būtų rašyti naują projektą ir gauti jam finansavimą iš valstybės ar įvairių fondų.
Komisijos nariai gyrė GPS (Global Positioning System) – Visuotinę padėties nustatymo sistemą, kurią naudojant neregiai gauna svarbios informacijos apie juos supančią aplinką. GPS ir speciali programinė įranga mobiliajame telefone leidžia nustatyti ne tik objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje, bet ir suteikia papildomą informaciją – kokie ir kokiu atstumu nuo vartotojo yra išsidėstę objektai, pvz., bankai, ligoninės, vaistinės, stotys, parduotuvės, restoranai, kavinės, bibliotekos ir kt. Prireikus, vartotojas gali užduoti sistemai, kad ji vestų neregį iki tam tikro objekto. Visi nurodymai pranešami garsu. Tokios sistemos naudojimas žymiai palengvina akliesiems orientavimąsi aplinkoje, tačiau norint įgyti reikalingų įgūdžių, reikia įdėti nemažai pastangų. Lietuvoje ši sistema taip pat veikia, tačiau tenka naudotis angliška programos versija.
Privati kompanija iš Vokietijos pristatė naują navigacijos sistemą TANIA, veikiančią pastatų viduje (GPS veikia tik atviroje erdvėje, jai trukdo dideli pastatai, tankūs miškai ir kt.). Naudojantis labai mažame kompiuteryje įdiegta autonomine padėties nustatymo sistema, skaitmeniniu pastato ar patalpos planu (žemėlapiu), kompasu, žingsniamačiu, neregiai gali orientuotis, pvz., prekybos centruose. Garso pranešimais pateikiama informacija apie žmogaus būvimo vietą, apie duris, daiktus ir kt. objektus kairėje ir dešinėje. Taip pat įvedus norimą pasiekti vietą pastate, sistema garsinais pranešimais veda (orientuoja) vartotoją iki nurodyto taško. Kadangi sistema dar tobulinama, vartotojai jos išbandyti negali.
Po kelias dienas trukusio darbo komisija priėjo tokių išvadų:
1) Reikia sukurti produktų pritaikymo neįgaliesiems standartų sistemą, kuria galėtų vadovautis gamintojai, kurdami naujus gaminius.
2) Būtina su gamintojais derinti naujai pasirodančių produktų pritaikymą neįgaliesiems kiek galima anksčiau, konsultuoti gamintojus priemonių kūrimo stadijoje, o ne tada, kai produktai atsiduria prekybos vietose.
3) Neįgaliųjų organizacijos turėtų sukurti ir pasitvirtinti savo šalies strategiją informacinių technologijų, informacinės aplinkos srityse.
Informaciją parengė
Karolis Verbliugevičius