Lapkričio 5 d. VšĮ LASS centro tarybos patalpose (Vilniuje) įvyko penktasis regėjimo neįgaliųjų teisių gynimo darbo grupės posėdis.
Be darbo grupės narių, posėdyje dalyvavo LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas, pirmasis pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius, kiti kviestieji asmenys. Posėdyje buvo svarstyti tokie svarbesni klausimai:
1) Dėl regėjimo negalią turinčių asmenų teisės į aprūpinimą pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis. Lietuvoje veikiantis Techninės pagalbos neįgaliesiems centras neseniai pakeitė neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (TPP) tvarką, tačiau prieš tai iš esmės nebuvo atlikta jokio rimtesnio tyrimo, atsižvelgta tik į kelis regėjimo neįgaliųjų reikalavimus. Iki šiol į TPP sąrašą nėra įtrauktos ekrano skaitymo, ekrano didinimo, kalbos sintezės programos. Neaišku, pagal kokius kriterijus nustatytas laikas, po kurio neįgalusis turi teisę vėl prašyti tos pačios priemonės. Nėra galimybės regėjimo neįgaliesiems įsigyti (kad ir savomis lėšomis) laisvalaikio įrangos – Brailio šaškių, šachmatų. Nutarta kuo greičiau raštu kreiptis į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl ekrano skaitymo, ekrano didinimo ir kalbos sintezės programinės įrangos, o visus kitus TPP klausimus aptarti pokalbio su ministerijos atstovais metu.
2) Dėl regėjimo neįgaliųjų teisės į reabilitacines paslaugas. Šis klausimas svarstomas jau ne pirmą kartą. Šįkart apžvelgti duomenys apie reabilitacijos poreikį ir suteiktas paslaugas, surinkti iš LASS regionų centrų, – juose rasta daug diskutuotinų vietų. Nutarta, kad visiems LASS socialiniams darbuotojams reikėtų susipažinti su reabilitacijos sąvokomis ir teorija – tam bus skirtas laikas lapkričio 19-20 d. seminare. Nė vienas iš Lietuvoje veikiančių profesinės reabilitacijos centrų neturi programos, kuri tiktų regėjimo neįgaliesiems.
3) Dėl galimybių integruoti edukacines meno pažinimo parodas akliesiems į šalies kultūrinę aplinką. LASS vykdo projektą “Pažinti meną pojūčiais”, kurio dėka gimė unikali paroda “Liečiu-matau”. Ji keliauja po įvairius Lietuvos miestus, tačiau neturi pastovios vietos. Kitais metais, tęsiant tą patį projektą, bus sukurta kita neregiams pritaikyta paroda – “Magiškas M. K. Čiurlionio pasaulis”. Jai taip pat reikėtų nuolatinės vietos. Nutarta kreiptis į LR Kultūros ministeriją, kad šias parodas būtų leista nuolat eksponuoti Lietuvos muziejuose.
4) Informacija apie rengiamas rekomendacijas aukštosioms mokykloms dėl neįgaliųjų studentų. Suburta darbo grupė (ją iniciavo Lietuvos kurčiųjų draugija ir LR Švietimo bei mokslo ministerija, joje dirba įvairios Lietuvos neįgaliųjų asociacijos, taip pat ir LASS), kuri rengia rekomendacijas aukštosioms mokykloms. Ministerijai ketinama pateikti tokias rekomendacijas: kiekvienoje aukštojoje mokykloje turi būti darbuotojas, dirbantis su neįgaliais studentais; pritaikyta fizinė ir informacinė aplinka; regėjimo neįgalieji pirmosiomis studijavimo savaitėmis turi būti apmokyti orientuotis naujose erdvėse; turi būti leidžiama naudotis diktofonu ir kita reikalinga įranga ir t.t.
5) Svarstyta galimybė Lietuvoje įsteigti optometrijos konsultaciją silpnaregiams (optometrija – tai maksimalus nedidelio regėjimo likučio išnaudojimas, ne tik mokant žmogų, kaip žiūrėti, bet ir pritaikant sudėtingą optiką ir kitas reikalingas priemones). Visi posėdžio dalyviai pritarė šiai idėjai, tačiau dar reikia surinkti daug trūkstamos informacijos. Tai daryti įpareigota VšĮ LASS centro taryba.