Gegužės 5 d. VšĮ LASS centro tarybos patalpose įvyko Regėjimo neįgaliųjų teisių gynimo darbo grupės posėdis. Jame buvo svarstyti tokie klausimai ir priimti tokie sprendimai:
1. Dėl tiflopedagogų pagalbos negaunančių aklų ir silpnaregių vaikų situacijos išaiškinimo ir galimos LASS pozicijos šiuo klausimu. LASS daug dirba šiuo klausimu, tačiau Lietuvoje vis dar yra integruotai besimokančių vaikų (maždaug 60), negaunančių jiems priklausančios tiflopedagogo pagalbos. Tokiais atvejais yra du keliai:
a) vaikas gali būti siunčiamas į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (LASUC), kur jam bus suteikta visa reikalinga pagalba. Tačiau šiuo atveju reikia, kad kas nors apmokėtų vaikų maitinimosi ir nakvynės išlaidas (tėvai, mokykla, kurioje jie mokosi, ar savivaldybė, kuriai priklauso);
b) į mokyklą, kurioje mokosi regėjimo negalią turintis vaikas, turi būti paskirtas tiflopedagogas – už tai yra atsakingas mokyklos steigėjas (ministerija ar vietos savivaldybė). Nutarta veikti dviem kryptimis: kiekvienu atskiru atveju, jei bus reikalinga, kreiptis į atitinkamos mokyklos steigėją, bei kreiptis į LR Švietimo ir mokslo ministeriją, siekiant užtikrinti regėjimo negalią turintiems vaikams reikalingos tiflopedagogo pagalbos prieinamumą.
2. Sutrikusio regėjimo asmenų užimtumo, profesijos pasirinkimo, motyvacijos dirbti tyrimo pristatymas. Tyrimą 2008 m. atliko VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras. Apklausti 74 sutrikusio regėjimo mokiniai, 67 sutrikusio regėjimo studentai ir 282 dirbantieji, turintys regėjimo negalią. Tyrėjai padarė tokias išvadas:
a) nepakankamai dėmesio skiriama sutrikusio regėjimo asmenų socialinės adaptacijos ir praktiniams profesijos pasirinkimo klausimams spręsti, todėl išlieka aktuali sutrikusio regėjimo asmenų dalyvavimo darbo rinkoje problema. Daugelis asmenų, netekę regėjimo, praranda ir motyvaciją dirbti.
b) dažnai sutrikusio regėjimo asmenys nepasirenka sau tinkamos profesijos ir po to būna sunku integruotis į darbo rinką.
c) nėra parengtos vieningos profesinio orientavimo sistemos ir specialistų, kurie padėtų sutrikusio regėjimo asmenims apsispręsti, renkantis profesiją.
Netrukus tyrimą www.lass.lt pristatysime išsamiau. Darbo grupė, išklausiusi tyrimo išvadas ir rekomendacijas, nusprendė daugiau dėmesio skirti aklųjų ir silpnaregių profesiniam orientavimui. VšĮ LASS centro taryba įsipareigojo užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiais profesinio orientavimo centrais bei išversti Europos aklųjų sąjungos parengtą profesijų, kurias studijuoja regėjimo neįgalieji, sąrašą. Juo ir Lietuvos aukštosiose mokyklose bei kitur studijuojančių regėjimo neįgaliųjų atsiliepimais remiantis, bus galima formuoti sutrikusio regėjimo asmenims tinkamų profesijų sąrašą.
3. Dėl numatomų priemonių regėjimo negalią turinčių jaunų žmonių aktyvinimui ir jų didesnio įtrauktumo į LASS vykdomas programas. Darbo grupei buvo pristatyta jaunimo su regėjimo negalia iniciatyvinė grupė, kol kas neformalizuota ir veikianti prie VšĮ LASS centro tarybos. Jos tikslas – suburti jaunus, atsakingus, kūrybingus ir iniciatyvius žmones, kurie norėtų aktyviai dalyvauti su jaunimu susijusiuose projektuose; siūlyti įvairias idėjas ir įgyvendinti programas; rūpintis, kad kuo daugiau jaunuolių, turinčių regėjimo negalią būtų įtraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, sužinotų apie galimybes dalyvauti stažuotėse, jaunimo mainuose, įvairiuose seminaruose ir kituose projektuose.
4. Informacija apie LR SADM įvykusį darbo grupės posėdį dėl neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (TPP). Posėdis vyko balandžio 7 d. Kol kas opiausia problema regėjimo neįgaliesiems – programinės įrangos įsigijimas, tačiau čia aiškaus rezultato pasiekti nepavyko – Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (TPNC) teigia, kad iš pradžių reikalingi dideli tyrimai. Jei eisime šiuo keliu, regėjimo neįgalieji galės įsigyti programinę įrangą per TPNC filialus ne anksčiau kaip 2011 metais. LASS tokia tvarka netenkina, bus siekiama greitesnio rezultato. Išanalizavus neseniai atliktos LASS narių apklausos duomenis, LASS vėl kreipsis į LR SADM dėl aprūpinimo TPP tvarkos. Pagrįstai manoma, kad efektyvesnei tvarkai sukurti nereikėtų papildomų lėšų – pakaktų racionaliau išnaudoti jau dabar TPNC gaunamą finansavimą. Taip pat žr. ankstesnę informaciją apie aprūpinimo TPP darbo grupę, veikiančią prie LR SADM.
5. Dėl Brailio ženklų standartizavimo Lietuvoje. Ši problema iškilo dėl reikalavimo ant vaistų pakuočių pateikti informaciją ir Brailio raštu. Šiuo metu Lietuvoje Brailio raštu spausdinti gali 4 įstaigos, ir visų jų naudojama sistema – skirtinga. Ją būtina suvienodinti (raidynas nebus keičiamas, tik kai kurie skyrybos ar matematiniai ženklai). Tam buvo sukurta neformali darbo grupė, kuri jau posėdžiavo 2 kartus. Artimiausiu laiku didžiausias leidėjas Brailio raštu – VšĮ „Brailio spauda“ – turi pateikti savo siūlymus. Kai visi Lietuvos Brailio leidėjai prieis vieningos nuomonės, naująją Brailio ženklų sistemą turės patvirtinti LR Švietimo ir mokslo ministerija.
6. Dėl regėjimo neįgaliųjų teisės ir galimybės savarankiškai balsuoti. LASS nariai balsuoti daugiausia eina su palydovais – dėl to kartais iškyla problemų balsavimo apylinkėse. Teoriškai yra galimybė išsireikalauti balsavimo biuletenių Brailio raštu, tačiau klausimas, kiek LASS narių jais pasinaudotų – juk juos atspausdinti pakankamai brangu. Nuspręsta iki būsimų savivaldybių rinkimų surengti apklausą ir išsiaiškinti regėjimo neįgaliųjų poreikius balsuojant, ir tik žinant, ko jie nori, imtis jų teisės balsuoti gynimo.