Grupė neįgaliųjų iš Panevėžio lankėsi Lietuvos intelektualų ir krikščioniškos piligrimystės centru laikomame nuošaliame bažnytkaimyje Paberžėje (Kėdainių raj.), kur Tėvo Stanislovo (kun. Algirdas Mykolas Dobrovolskis) atminimas traukia visuomenę. Susitikome su psichiatre Rūta, kurią Tėvas Stanislovas įkvėpė geriems darbams – ji keliolika metų kartą per mėnesį atvyksta padėti priklausomybių turintiems žmonėms. Čia taikoma maldos, darbo terapija atvykstantiems pailsėti nuo išorinio pasaulio rūpesčių. Paklausėme mišių, pagerbėme vienuolio kapą, kur pastatytas originalus kryžius su trimis mazgais, simbolizuojančiais neturto, skaistumo ir paklusnumo įžadus. Pasigrožėjome svirne įkurtame muziejuje esančiomis unikaliomis Tėvelio (kreipdavosi į jį tik taip) kolekcijomis – žibintais, varpeliais; prisilietėme prie ilgai rinktų ir restauruotų bažnytinių drabužių, prie buities daiktų kolekcijos (senovinių varinių puodų, spynų ir raktų). Mes, silpnaregiai, buvome dėkingi, kad galėjome viską paliesti, nemokamai apsilankyti. Nuošalų bažnytkaimį garsino ir kitas kunigas – Antanas Mackevičius. Jis suorganizavo ir vadovavo apie 250 sukilėlių būriui. Aplankėme grafų Šilingų dvare vienintelę Lietuvoje veikiančią 1863 metų sukilimo ekspoziciją, kuri pasakoja apie sukilimo eigą, jo numalšinimą, caro represijas. Ypač sujaudino muziejaus ekspoziciją pristatančios moters supratimas, kad silpnaregio akys neaprėpia viso vaizdo, – ji žodžiais apibūdino visą kolekciją.
