Galimybė saugiai ir savarankiškai judėti yra neįkainojama vertybė kiekvienam iš mūsų. Visi norime pasiekti savo kelionės tikslą saugiai ir pačiu greičiausiu būdu. Ne išimtis ir aklieji bei silpnaregiai. Ir nors jau atsirado naujos navigacinės sistemos, kurios per kalbantį mobilųjį telefoną padeda žmogui orientuotis svetimame mieste, jos ne visiems tinka, o ir ne visiems prieinamos. Daugumai aklųjų baltoji lazdelė ir toliau lieka pagrindine mobilumo priemone.
Baltoji lazdelė taip pat yra laikoma aklumo ir aklojo mobilumo simboliu. Ja naudojasi neregiai visame pasaulyje. Kai kuriose šalyse neregiai taip pat vaikšto su šunimis vedliais.
160 milijonų aklųjų ir silpnaregių atstovaujanti Pasaulio aklųjų sąjunga (PAS), pažymėdama baltosios lazdelės dieną, taip pat reiškia susirūpinimą dėl kai kurių pasaulyje atsirandančių naujovių, kurios kelia grėsmę aklųjų ir silpnaregių saugiam savarankiškam judėjimui.
Garsinė informacija yra vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių. Kirsdamas sankryžą, kurioje nėra šviesoforų, neregys, prieš nuspręsdamas, kada jam reikia pereiti gatvę, įsiklauso į artėjančių mašinų garsus. Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja hibridinės / tyliosios transporto priemonės. Kai aklasis (ar bet kas kitas) išgirsta šių transporto priemonių tylų variklių gaudimą, paprasčiausiai nebelieka laiko saugiai pereiti gatvę.
Mes pripažįstame poreikį kurti aplinkai draugiškesnes transporto priemones ir nenorime trukdyti tokių naujovių vystymuisi. Bet nepaprastai svarbu, kad transporto priemonių gamintojai sukurtų ir šias priemones instaliuotų kokį nors garsą, kuris užtikrintų saugumą akliems ir silpnaregiams. Jau egzistuoja technologijos, įgalinančios sukurti aplinką nuo nereikalingo triukšmo tausojančius garsus.
Kitas rimtas iššūkis neregių saugiam mobilumui yra daugelyje šalių atsirandantis miesto architektūrinis sprendimas – vadinamoji „bendroji erdvė“. Šio sprendimo esmė – kurti draugiškesnę aplinką pėstiesiems, kad joje būtų mažiau transporto ir jis judėtų mažesniu greičiu. Dažniausiai šis naujas požiūris įgyvendinamas atsisakant kelkraščių, todėl ir važiuojamoji, ir pėsčiųjų erdvė yra viename lygmenyje. Prioritetas judant tokioje erdvėje yra nustatomas žvilgsniu, nes nėra nei perėjų, nei šviesoforų.
Ši sistema labai nepalanki akliems ir silpnaregiams dėl dviejų priežasčių: pirmiausia, akliesiems ir silpnaregiams kelkraščiai yra viena svarbiausių orientacijos ir mobilumo detalių; antra, jie negali apžvelgti erdvės, kad susiorientuotų, kas joje vyksta.
XXI amžiuje mes turėtume kurti miestus ir gatvių erdves visiems žmonėms. Šis universalaus dizaino principas yra įvardintas ir JT neįgaliųjų konvencijoje.
PAS ragina visas vyriausybes, projektuotojus ir gamintojus sukurti ir įdiegti standartus, užtikrinančius universalų aplinkos prieinamumą visiems neįgaliesiems. Mes taip pat skatiname projektuotojus ir dizainerius bei gamintojus, prieš darant kokius nors projektavimo ar dizaino pakeitimus, konsultuotis su PAS, mūsų nariais ir partneriais dėl galimų pokyčių pasekmių. Tik taip galėsime užtikrinti saugų ir savarankišką judėjimą visiems žmonėms, jų tarpe – ir akliesiems bei silpnaregiams.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga