Gruodžio 11 d. 9.15 val. Vilniuje, VšĮ LASS centro tarybos patalpose įvyko aklųjų ir silpnaregių teisių gynimo darbo grupės posėdis. Jame svarstyti tokie klausimai:
1. Pateikta informacija apie gruodžio 7 d. vykusį neįgaliųjų organizacijų atstovų susitikimą su LR Seimo pirmininke Irena Degutiene, Socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku bei kitais atsakingais asmenimis (lass.lt ši informacija jau buvo pateikta čia).
2. Dėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorės A. Daujotienės keltos problemos. Vilniaus miesto I filialo ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, vykusiame spalio 3 d., LASUC direktorė pastebėjo, kad integruotai besimokantys vaikai su regėjimo negalia arba nedalyvauja fizinio lavinimo pamokose (yra nuo jų atleidžiami), o jei ir dalyvauja, tai negauna jiems reikalingo fizinio krūvio, nes mokytojui tenka dirbti su kur kas didesne sveikų vaikų grupe. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos aklųjų sporto federacijos prezidentas Linas Balsys patvirntino, kad tokia problema išties egzistuoja ir yra aktuali. LR Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Specialiojo ugdymo sektoriaus specialistė Teresė Aidukienė darbo grupės nariams teigė, kad už tokią padėtį pirmiausia atsakomybę turėtų prisiimti gydytojai ir sveikatos priežiūros sistema. Pirminės sveikatos priežiūros specialistai turėtų atsakingai išnagrinėti kiekvieną atvejį ir ne atleisti vaiką nuo fizinio lavinimo pamokų, bet skirti jam tinkamą krūvį ir parengti aiškias rekomendacijas mokytojams. LR ŠMM specialistė taip pat informavo, ką galima būtų padaryti, gerinant situaciją šioje srityje.
3. Dėl LASS bei LNF rašto LR Švietimo ir mokslo ministerijai dėl Specialiojo ugdymo sektoriaus naikinimo. Neįgaliųjų organizacijos, tarp jų ir LASS, yra įsitikinusios, kad šis žingsnis gal ir būtų reikalingas ateityje, tačiau šiuo metu, kai dar nėra sistemiško ir aiškaus požiūrio į neįgaliųjų ugdymą, yra per ankstyvas. Panaikinus šį skyrių, tiek neįgaliųjų organizacijos, tiek šeimos, auginančios neįgalius vaikus, nežinos į ką kreiptis, kad gautų kvalifikuotą, koncentruotą ir aiškią informaciją. Neįgaliųjų organizacijos 2009 m. gruodžio 7 d. rašte, adresuotame LR Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, siūlo ne naikinti specialaus ugdymo skyrių, bet jį sustiprinti, suteikiant daugiau koordinavimo funkcijų bei praplečiant veiklos apimtį, kadangi kol kas specialaus ugdymo skyrius apima tik mokyklinį lygmenį ir neturi galių vykdyti jokios koordinacinės veiklos tarp įvairių švietimo pakopų.
4. Dėl problemų, susijusių su 8 taškų Brailio abėcėlės tvirtinimu. Į neregių gyvenimą vis labiau skverbiasi informacinės technologijos. Todėl nebepakanka šešiataškio, įprastinio, dar kitaip vadinamo literatūriniu, brailio rašto. Dirbant kompiuteriu sutinkami 254 simboliai. Tokiam jų kiekiui užkoduoti neužtenka šešių taškų teikiamų 64 kombinacijų. Norint, kad neregiai galėtų efektyviai naudotis kompiuteriais, buvo sukurta aštuonių taškų brailio sistema. Daug pasaulio šalių ją jau prisitaikė ir naudoja. LASS savo iniciatyva taip pat nori parengti lietuvišką kompiuterinio aštuontaškio brailio sistemą. LASS laikosi nuomonės, kad būtina parengti vieningą lietuvišką brailio rašto sistemą, sukurti kompiuterinio brailio įdiegimo programą. Vieningoje brailio rašto sistemoje šalia jau įprasto, kitaip sakant literatūrinio brailio rašto (jis jokiu būdu nebūtų naikinamas ar modifikuojamas!) būtų įteisintas ir kompiuterinis aštuontaškis brailio raštas. Parengus vieningą brailio rašto sistemą, jos naudojimo tvarka turėtų būti įteisinta Vyriausybės ar kitos valstybinės institucijos nutarimu. Kol kas problemos kyla dėl literatūrinio ir kompiuterinio Brailio rašto suderinimo tarpusavyje bei su Europoje pripažintu standartu, kadangi, pvz., ė raidė, užrašyta literatūriniu Brailio raštu, Europos Brailio rašto vartotojų būtų atpažinta kaip kompiuterinis simbolis @. Klausimas dėl Brailio rašto vis dar diskutuotinas, ties juo toliau dirba suburta darbo grupė.
5. Dėl kurčneregių situacijos Lietuvoje. Posėdyje dalyvavę grupės nariai išreiškė nuomonę, kad LASS rajoninės organizacijos neturi informacijos apie šių asmenų problemas. Jeigu atsiranda pavieniai asmenys, kurie be regos sutrikimo turi ir klausos problemų, pagal galimybę jiems stengiamasi padėti.
6. Dėl 2010 m. darbo plano. A. Jozėnaitė informavo, kad 2010 m. taip pat numatyti 4 posėdžiai. Tikėtina, kad pagrindinės temos suksis apie Neįgaliųjų teisių konvencijos atskirus straipsnius, lyginant juos su LR įstatymais bei egzistuojančia praktika. Bet konkrečias temas taip pat diktuos ir kasdieniniame gyvenime iškylančios problemos. Nutarta konkretų darbo planą aptarti susirašinėjant su darbo grupės nariais elektronimiu būdu.
7. LASS bylinėjimosi prieš Swedbank eiga. Vienas teismo posėdis jau praėjo, sekantis numatytas š. m. gruodžio 17 d., 9 val. Kol kas vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui. Kadangi teismai labai apkrauti darbui, bylos nagrinėjimas gali užtrukti. Darbo grupės nariai pasiūlė, kad verta kreiptis tiek į bankus, tiek į draudimo bendroves, kad jie turėtų sutartis Brailio raštu, su kuriomis neregiai galėtų susipažinti.