Vakar, balandžio 22 d., neįgaliųjų organizacijų iniciatyva organizuotas susitikimas su Techninės pagalbos neįgaliesiems centro (TPNC) ir LR Socialinės ir darbo ministerijos (SADM) atstovais. Susitikime, kuris vyko TPNC patalpose Vilniuje, dalyvavo LASS pirmininko pirmasis pavaduotojas Sigitas Armonas, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančiauskis, Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, kiti neįgaliųjų organizacijų atstovai, LR SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė bei TPNC komanda – direktorius Vytautas Bruzga, direktoriaus pavaduotoja Elena Nekrošaitė, kiti specialistai.
Neįgaliųjų asociacijos iniciavo šį susitikimą, nes nėra patenkintos šiuo metu veikiančia neįgaliųjų aprūpinimo Techninės pagalbos priemonėmis (TPP) tvarka. Taip pat neįgaliųjų asociacijų vadovai norėjo, kad TPNC atstovai pristatytų centro vykdomą iš ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą (projekto veiklos skirtos TPNC infrastruktūros plėtrai, tam numatyta skirti apie 15 mln. Lt).
Šiuo metu yra rengiamas naujas aprūpinimo TPP aprašo projektas, kuriame į neįgaliųjų poreikius ne visiškai atsižvelgta. LASS naujų technologijų darbo grupė, susipažinusi su projektu, savo pastabas ir siūlymus SADM bei TPNC pateikė balandžio pradžioje. Apie rūpesčius dėl TPNC neįgalieji kalbėjo ir praeitą penktadienį (balandžio 16 d.) susitikime su LR Socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.
Susitikime, vykusiame balandžio 22 d., diskutuota daug ir aštriai, tačiau vieningos nuomonės prieiti taip ir nepavyko. Neįgaliųjų atstovai teigė, kad pastaraisiais metais didžiulė pinigų suma, gauta iš ES fondų bei valstybės biudžeto, leidžiama TPNC infrastruktūros plėtrai; planuojama iš socialinių įmonių perimti neįgaliųjų technikos remontą ir taip sunaikinti gana neblogai veikiančią šių paslaugų teikimo sistemą; ir net vaikai turi metus laukti jiems būtino vežimėlio.
LASS pirmininko pavaduotojo Sigito Armono teigimu, niekur nėra tokios tvarkos, kad TPP dalinimo sistemos išlaikymas atsieitų brangiau nei pačių TPP pirkimas. Pasak jo, Lietuva nuėjo blogu keliu – Europos valstybės seniai yra įvedusios TPP kompensavimo sistemą ir jų skirstymu neužsiima. TPNC reikalingas, tačiau jo funkcijos turi būti visiškai kitokios – ne šis centras turi užsiimti TPP sandėliavimu, dalinimu, remontu, pervežimu ir pan. TPP pirkimas absoliučioje daugumoje Europos šalių yra privačių bendrovių reikalas – jos rūpinasi ir priemonių užsakymu, ir pristatymu neįgaliam pirkėjui. TPNC turi užtikrinti TPP kompensavimo mechanizmą ir tvarką. Taip susireguliuotų kaštai, o ir neįgaliesiems būtų daug patogiau. Nors į aprūpinimo TPP tvarkos projektą yra įtraukta ir programinė įranga regėjimo neįgaliesiems, tačiau jos įsigijimo sąlygos visiškai netinkamos. Regėjimo negalią turintis jaunuolis pagal projektą turėtų sumokėti už programinę įrangą visą sumą (apie 4000 Lt) ir tada laukti, kol TPNC grąžins kompensuojamąją dalį (tuo tarpu tiek perkant vaistus, tiek lęšius akiniams perkantysis turi sumokėti tik tą dalį lėšų, kurios nekompensuoja valstybė). Atrodo, kad visai TPNC struktūrai mažai rūpi neįgalus klientas, ir tai verčia visas neįgaliųjų asociacijas kelti balsą, ginti neįgalius žmones ir reikalauti savo teisių.
Klausimas apie TPNC veiklą įtrauktas į Neįgaliųjų reikalų tarybos 2010 m. gegužės 4 d. posėdžio darbotvarkę.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga