Baigėsi birželio 16-18 dienomis Zelvoje vykusi stovykla naujai į LASS įstojusiems žmonėms „Aktyvus LASS – aktyvus visuomenėje“. Joje dalyvavo 12 žmonių, neseniai įstojusių į LASS. Dalyviai susirinko iš įvairų Lietuvos vietų – Kauno, Vilniaus, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Utenos… Didžiajai daugumai jų netikėtai ištikusios regėjimo problemos buvo (ar dar tebėra) vienas rimtesnių gyvenimo išbandymų. Stovyklai vadovavo LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė ir VšĮ LASS centro tarybos vyriausioji specialistė Audronė Jozėnaitė. Organizuodamos stovyklą, mąstėme apie tris tikslus, ir visus juos, anot pačių stovyklos dalyvių, pavyko pasiekti:
1. LASS naujokai supažindinti su LASS istorija, struktūra, įstatais, valdymu, LASS lėšų šaltiniais, teikiamomis paslaugomis, LASS narių teisėmis, galimybėmis ir pareigomis. Informacijos tikrai buvo labai daug (anot kai kurių dalyvių – net per daug tokiam trumpam laikui), kilo daug klausimų, tačiau visi dalyviai sėkmingai “išlaikė egzaminus” – atsakė į testo apie LASS klausimus. Jei šį testą atlikti norite pabandyti ir Jūs – prašom jį atsisiųsti iš čia.
2. Stovyklos dalyviai gavo nemažą dozę vilties – antrąją stovyklos dieną mus aplankė neregys verslininkas Karolis Verbliugevičius ir neregė gydytoja refleksoterapeutė Jūratė Dalia Baronienė. Abu jie pasidalino savo asmenine patirtimi, papasakojo, kaip įveikė netikėtai ištikusį aklumą, atsakė į daugybę stovyklos dalyvių klausimų – pradedant galimybe įsidarbinti ir dirbti nereginčiam žmogui, techninės pagalbos priemonėmis, vaikščiojimu su baltąja lazdele, baigiant pyragų kepimu, draugais, laisvalaikiu ir sportu.
3. Ir paskutinis, bet tikrai ne mažiausiai svarbus pasiektas tikslas – tai, kad stovyklos dalyviai atrado vienas kitą! Jie susidraugavo jau per pirmąsias buvimo kartu valandas, pasikeitė adresais ir telefono numeriais. Labai norisi tikėti, kad nė vienas iš jų daugiau nesijaus vienišas.
Dauguma LASS naujokų pasakojo, kad sprendimas įstoti į sąjungą nebuvo lengvas – kam gi norisi tapti aklųjų sąjungos nariu ir sau bei kitiems pripažinti, kad iš tiesų turi regėjimo problemų?.. Tačiau įstoję nė vienas nesigailėjo. Stovyklos dalyvių manymu, LASS – tai organizacija, kurios nariai turi pirmiausia padėti vienas kitam, kad likimo draugams būtų lengviau. Visi jie pasiryžę skatinti prastai matančius žmones jungtis į LASS narių būrį. Beje, dauguma stovyklos dalyvių pabrėžė, kad informacijos apie sąjungą labai trūksta. Tad ateityje mums visiems teks galvoti, kaip dar plačiau paskleisti informaciją apie LASS.
Kadangi stovykla vyko tuo pačiu metu, kaip ir medžio drožėjų pleneras “Pojūčių takas”, LASS naujokai aplankė drožėjų dirbtuves po atviru dangumi, susipažino su menininkais bei jų dirbiniais ir skolinosi iš kolegų pliauskų vakaro laužui įkurti.
Nors stovyklos darbas buvo intensyvus, vakarais niekas neskubėjo ilsėtis – stovyklos dalyviai vakarojo prie laužo, dalinosi įspūdžiais su naujai atrastais draugais. Daugumai jų tai buvo pirmas kontaktas su tokiais pačiais, kaip jie – taip pat prastai matančiais, patiriančiais tuos pačius gyvenimo sunkumus ir gebančiais pasijuokti iš kasdienių nesklandumų.
Paskutinę dieną, vertindami stovyklos veiklas, dalyviai teigė: “Jei būtų galima, duočiau 11 balų”, “Tokių stovyklų būtinai reikėtų daugiau”, “Daug sužinojau apie LASS – net neįtariau, kad sąjungoje tiek visko vyksta!”, “Esu dėkingas LASS, kad ji yra”.
O mes savo ruožtu norime padėkoti stovyklos dalyviams – drąsiems, iniciatyviems, draugiškiems optimistams, pasiryžusiems bet kada ištiesti pagalbos ranką likimo draugui. Didžiąja dalimi stovyklos sėkmė priklausė nuo jų. Svarbiausia, kad dar ilgai neblėstų stovykloje atrastas džiaugsmas ir tikėjimas savo jėgomis!
