Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės rajono organizacijoje užregistruoti 145 nariai. Dalis aktyviausių organizacijos narių rugpjūčio 27-ąją dalyvavo ataskaitiniame susirinkime, kuriame buvo pateikta išsami veiklos ataskaita nuo 2009 m. spalio 16 dienos. LASS Kelmės rajono tarybos pirmininkės Janinos Samušienės darbą per nepilnus metus ir ilgametę vadovės veiklą vertino susirinkime dalyvavęs LR Seimo narys Edvardas Žakaris, VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius Alfonsas Navickis, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Kelmės skyriaus vadovė Alma Monkauskaitė, rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė.
Kasdienybę atspindintys skaičiai
LASS Kelmės rajono tarybos pirmininkė Janina Samušienė susirinkusiems pateikė įdomios statistikos. Iš jau minėtų 145 užregistruotų narių 77 yra pensijinio amžiaus, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. 68 nariai yra darbingo amžiaus. 33 iš jų nustatytas iki 20 proc. darbingumas, 29 nariams iki 40 proc. ir tik 6 nariams iki 50 proc. Liūdniausia tai, kad iš pastebėjimų matyti, jog organizacija kasmet jaunėja – ir dabar tarpe suaugusiųjų yra ir keturi vaikai. O per ataskaitinį laikotarpį į LASS narius priimta 11 asmenų. Iš sąrašo išbraukti 9 žmonės: 1 išsikėlė gyventi į kitą rajoną, o 8 išėjo Amžinybėn. Jų atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Kelmės rajono neregių ir siplnaregių veiklai finansuoti organizacija šiais metais įvairioms institucijoms pateikė 7 projektus. Rajono savivaldybė skyrė 22,5 tūkst. Lt. Už P. Daunio fondo Kelmės rajono aklųjų centro veiklai skirtas lėšas organizuota išvyka į LASS respublikinę Maldos dieną, vykusią Juozapo Kairio gimtinėje Teneniuose. Visuomenės sveikatos fondas Gyventojų psichinės sveikatos stiprinimo projektui skyrė 4 tūkst. Lt, o Darbo birža – 9700 Lt subsidijuojamoms darbo vietoms.
J. Samušienė džiaugėsi ir kitais rėmėjais: šiauliškių Jolantos ir Imanto Arbočių „Optika“ mūsų rajono akliesiems ir silpnaregiams kasmet suteikia nemokamų paslaugų už 500 Lt. Liolių senelių namų direktorius Steponas Dzimidas skyrė transportą į tarptautinį festivalį Radviliškyje. Sporto renginius dažnai paremia LASS Šiaulių „Perkūno“ klubas, o kelionės išlaidas į respublikinį festivalį Dirvonėnuose apmokėjo Šiaulių savivaldybė. Padėkos vertas ir verslininkas Petras Račkauskas padovanojęs 100 litrų benzino mergaitės vežiojimui į Kauno akių klinikas. Kalbėdama apie neregių ir silpnaregių reabilitaciją ir ugdymą pirmininkė teigė, jog didžiausias dėmesys visuomet skiriamas naujai netekusiems regėjimo ar iš dalies jį praradusiems asmenims, nors ši pagalba reikalinga kiekvienam negalios ištiktam žmogui. Orientuotis aplinkoje jiems padeda kompensacinės priemonės, atitinkamų sričių specialistai. Orientacijos, mobilumo ir kasdienių gyvenimo įgūdžių, Brailio rašto per metus mokėsi 25 iki 20 proc. darbingumo turintys regėjimo negalią. Iš LASS įskaitoje įrašytų 4 vaikų – 3 integruotai mokosi Šaukėnų, Užvenčio bendrojo lavinimo mokyklose bei Kelmės Ąžuoliuko darželyje-mokykloje. Mažametę mergaitę lanko tiflopedagogė iš Šiaulių, o tėvelius įvairiais ugdymo klausimais, priemonių įsigijimo tvarka konsultuoja LASS Kelmės rajono tarybos nariai. Tai pačiai mergaitei padeda prisiregistruoti Šiauliuose, kad mažoji neregė galėtų lankyti P. Avižonio regos centrą.
Teko padėti ir kitiems regėjimo problemų turintiems žmonėms: 15 narių organizuoti apsilankymai Kauno akių klinikose, 16 asmenų praėjusiais metais NDNT komisija vietoje, Kelmėje, naujai nustatė ar pratęsė darbingumo procentus. J. Samušienė sakė, jog pernai 22 LASS nariams buvo užsakyta ir parvežta garsinių laikrodžių, svarstyklių, magnetofonų, didinamųjų stiklų ir kt., tačiau didelė problema, kad kompensacinių priemonių gavimui yra susidariusios didelės eilės, todėl jų tenka laukti vidutiniškai metus laiko.
Nėra darbo be problemų
LASS Kelmės rajono tarybos pirmininkė Janina Samušienė sakė, jog didelę dalį lėšų skiria VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centras, o jų organizacijos veiklą geriausiai apibūdina įvairūs kultūriniai, sporto renginiai bei socialinių paslaugų teikimas regėjimo neįgaliesiems. Organizacija turi 65 aktyvesnius skaitytojus, kurie naudojasi aklųjų centro patalpose esančios kilnojamosios bibliotekėlės paslaugomis. Ketveriems regėjimo neįgaliesiems knygos pristatomos į namus, o pačios bibliotekėlės fondai pastoviai atnaujinami įgarsintomis ir Brailio rašto knygomis.
Neįgaliesiems spec. poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Nuo liepos 1 d. pagal Vyriausybės priimtą nutarimą Kelmės rajono regėjimo neįgalieji norėdami gauti šios komisijos paslaugas vietoj Šiaulių dabar turi vykti į Kauną. Todėl neįgaliems žmonėms atsirado naujų keblumų, o dėl įvairių priežasčių laiku neapsilankius medicinos komisijoje nutrūko ir pensijos mokėjimas. Pirmininkė pasidžiaugė, jog bendradarbiaujant su NDNT trejetui regėjimo neįgaliųjų buvo atstatyti neįgalumo poreikiai, o Sodra už praleistą laiką jiems grąžino pinigus. Pavasarį, kai susidaro didžiausia žmonių grupė, norinčių prasitęsti ar naujai gauti neįgalumo pažymėjimus, organizacijos prašymu NDNT iš Kauno atvyksta į Kelmę. Pavienius asmenis kitu laikotarpiu taip pat nuveža į Kauną patys.
J. Samušienė pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su savivaldybe, Suaugusiųjų ugdymo centru, kuriame, netekę regėjimo, mokosi Brailio rašto, buitinės reabilitacijos. Pernai šiomis paslaugomis pasinaudojo 25 žmonės. Pirmininkė geru žodžiu atsiliepė apie Darbo biržą, kuri per metus įvairiose įstaigose įdarbino 2 narius. Tačiau kai kuriose įmonėse mūsų žmonėms darbas yra nepritaikytas arba per sunkus, todėl neįgalieji yra priversti atsisakyti darbo. Pavasarį darytoje apklausoje paaiškėjo, jog dauguma darbingo amžiaus regėjimo neįgaliųjų, turi ir kitų sveikatos problemų. Turime pasidžiaugti, kad talkinant Darbo biržai aklųjų centre veikia masažo kabinetas, kuriame jaunas mūsų kolega Ričardas likimo draugams nemokamai teikia masažo paslaugas, – sakė pranešėja.
J. Samušienė už supratimą dėkojo Kelmės miesto seniūnijai, o už nuolatinę pagalbą gydytojams: J. Pluščiauskiui, V. Jakaitienei, A. Monkauskaitei, kitiems savanoriams, kurių dėka vyksta įvairiapusė organizacijos veikla.
O norint nepasimesti šiandieniniame, šiuolaikiniame gyvenime tenka ir patiems mokytis, tobulėti. Tam tikslui lankomi seminarai, parodos, dalijamasi patirtimi. Tokiuose renginiuose aktyviai dalyvauja ir rajono silpnaregiai.
Kalbėdama apie organizacijos kultūrinę-sportinę veiklą J. Samušienė pirmiausia paminėjo didžiausią ir žinomiausią Lietuvoje folkloro ansamblį „Ramočia“. 20 šiame kolektyve dalyvaujančių muzikos mylėtojų per praėjusius metus pasirodė ne tik Kelmėje, bet ir respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose. Plačiai žinomi ir LASS Kelmės rajono šaškių sporto mėgėjai.
– Atsirinkau tinkamą pirmininkę, – taip apie J. Samušienę kalbėjo ankstesnis Kelmės rajono aklųjų ir siplnaregių organizacijos vadovas, dabar LR Seimo narys Edvardas Žakaris. Buvusiam kraštiečiui pritarė ir Alfonsas Navickis – VšĮ Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro direktorius, pastebėjęs jog iš devynerių pavaldžių rajonų kelmiškiai tvarkosi geriausiai. O rajono tarybos narė, gydytoja Alma Monkauskaitė teigė, kad šios organizacijos pirmininkė „Janina Samušienė kaip kempinė – viską į save sugeria. Ir kiek turi problemų, tiek stengiasi jas išspręsti“.
Kad problemų silpnaregiai ir aklieji tikrai turi parodė ir šis ataskaitinis susirinkimas. Negalią turintis vyriškis prašė Seimo nario E. Žakario pagreitinti Fizinio asmens bankroto įstatymą, nes anksčiau paskolą iš banko paėmęs žmogus dėl sunkios finansinės situacijos tapo antstolių klientu ir atsidūrė beviltiškoje padėtyje. E. Žakaris sakė, jog Lietuvos gyventojams dabar tikrai nelengva, nes didžiulė bedarbystė ir mažiausios pensijos. Regėjimo negalią turintis seimūnas teigė, kad krizės metu įmonių vadovai iš darbo atleidžia svetimus, o palieka tik saviškius. Neįgaliam žmogui sunku susirasti darbą, bet išgyventi iš neįgalumo pensijos irgi sudėtinga.
A. Navickis LASS Kelmės rajono tarybos pirmininkę J. Samušienę ragino ir toliau rašyti projektus, nes tik taip įmanoma gauti lėšų organizacijos veiklai toliau vystyti.
Pasibaigus svečių sveikinimams ir kalboms, ataskaitinio susirinkimo dalyviams nuotaikingą koncertą surengė „Ramočios“ folkloro ansamblio vyrų grupė bei estradinio ansamblio „Likimas“ dainininkai.
Šaltinis: Alvina Suveizdienė (Kelmės rajono laikraštis “Kelmiškiams”)