Lapkričio 25-26 dienomis Jūrmaloje (Latvija) vyko tradicinis Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) aklųjų organizacijų vadovų susitikimas. Šįkart renginį organizavo latviai. Vyko tarptautinė konferencija “Regėjimo neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimas”, kurioje buvo diskutuojama apie neregių ir silpnaregių padėtį kiekvienoje šalyje bei dalijamasi patirtimi.
Renginyje dalyvavo LASS pirmininkas Sigitas Armonas, pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė ir VšĮ LASS centro tarybos vyr. specialistė Audronė Jozėnaitė, taip pat – Estijos aklųjų federacijos pirmininkas Ago Kivilo, Latvijos aklųjų sąjungos pirmininkas Egons Zarinš bei jų kolegos. Konferencijoje kiekviena šalis pristatė savo organizacijos struktūrą (darbuotojai, narių skaičius, įstaigos, etc.) bei apžvelgė įdarbinimo, socialinės ir profesinės reabilitacijos, techninės pagalbos priemonių, aplinkos prieinamumo klausimus.
Bene svarbiausia naujiena Estijoje – nuo kitų metų sausio 1 dienos įvedamas euras. Estijos aklųjų federacijos pirmininkas Ago Kivilo į Jūrmalą atvyko apsiginklavęs lankstinukais ir kalbančiais atvirukais, pristatančiais eurą regėjimo negalią turintiems estams. “Europa pinigų neskaičiuoja”, juokėsi jis. “Estijoje 2000 žmonių su regėjimo negalia, o kalbančių atvirukų jie atspausdino net 5000”. Estijos aklųjų federacija jungia 16 juridinių asmenų, iš kurių 11 yra rajoninės organizacijos, šiek tiek primenančios mūsų rajonų filialus, o likę 5 – įstaigos, užsiimančios kita veikla (garsinės knygos, techninės pagalbos priemonės, šunys vedliai ir pan.). Minėtieji 16 juridinių asmenų jungia arti 1600 fizinių asmenų – keturis kartus mažiau, nei LASS (mūsų sąjungoje yra arti 7000 narių). Taip, Estijoje iš tiesų yra šunų vedlių mokykla – ji jau išugdė virš 40 šunų vedlių, iš kurių šiuo metu aktyviai dirba 37.
Latvijos aklųjų sąjunga jungia tiek fizinius, tiek juridinius asmenis: 3400 fizinių asmenų, 11 filialų ir 2 įstaigas. Latvijoje dirba maždaug 30 proc. darbingo amžiaus regėjimo neįgaliųjų (Lietuvoje – virš 50 proc.). Tačiau Latvijoje aktyviau, nei Lietuvoje, užsiimama regėjimo neįgaliųjų reabilitacija – valstybė apmoka neįgaliajam 400 reabilitacijos valandų per 5 metus, taip pat kasmet yra apmokama dar 50 valandų (tai praverčia, jei žmogus nori išmokti naują maršrutą, gauti psichologo pagalbą ar pan.). Latviai aktyviai užsiima aplinkos pritaikymu neįgaliesiems. Reabilitacijos centro patalpos, kuriose vyko konferencija, yra pritaikytos visoms negalės rūšims. Pritaikymas silpnaregiams, mūsų manymu, nebuvo iki galo įgyvendintas, bet tobulumui juk ribų nėra!
Baigiantis konferencijai, visos šalys sutarė, kad didžiausia problema – asmens duomenų apsauga, dėl ko ne tik sunku pritraukti į organizaciją naujus narius, bet ir nėra galimybių suteikti pagalbą apakusiam žmogui tuo metu, kai jam to labiausiai reikia.
