2011 m. gegužės 13-14 d. Vilniuje VšĮ LASS centro taryba organizavo seminarą “Suartėkime”, kuriame dalyvavo 10 aktyviausių vyresniosios ir 10 jaunesniosios kartos atstovų. Šiandieninės ir senosios kartos ryšys yra labai problematiškas: senoji karta su nerimu žvelgia į jaunąją kartą kaip į galimą reformatorę, esamų vertybių ir autoritetų griovėją, o jaunieji nepatikliai vertina vyresniųjų primetamas senąsias tiesas. Nepaprastai spartūs pokyčiai visuomeniniame gyvenime, naujų technologijų plėtra, nauji ekonominiai ir socialiniai santykiai griauna tiltus, kadaise jungusius senąją ir jaunąją kartas. Tačiau kiekviena karta turi savas problemas, savo gerąją patirtį, kurią vertėtų perimti viena kitai – tai ir buvo pagrindinis šio seminaro tikslas.
Seminaro pradžioje LASS pirmininkas Sigitas Armonas pristatė organizacijos strategiją ir kryptis, papasakojo, kaip ir kodėl keitėsi LASS politika; pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė plačiau supažindino su LASS vykdoma Žmonių su negalia socialinės integracijos programa. Karolis Verbliugevičius trumpai pristatė, kaip naujos technologijos keičia neregio gyvenimą. Seminaro dalyviai aktyviai diskutavo naujų technologijų klausimais bei vyresniosios kartos galimybėmis išmokti jomis naudotis. Apie Lietuvos aklųjų bibliotekos įgyvendinamą naująjį virtualios bibliotekos projektą pasakojo direktorė Rasa Januševičienė. Įgyvendinus minėtą projektą, LAB skaitytojai turės galimybę leidinius bet kuriuo metu parsisiųsti internetu, jie bus geresnės kokybės ir nereikės laukti, kol norimą pasiimti knygą gražins kitas skaitytojas. Seminaro metu dalyviai taip pat gilinosi į neregio gyvenimo mieste ir kaime skirtumus; filialų pirmininkai išsakė aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria kasdieniame darbe. Nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl LASS narių vienybės – tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos atstovai pritarė, kad įvairūs gandai ir nesusikalbėjimas kenkia organizacijos įvaizdžiui. Dalyvių nuomone, trūksta seminarų apie informacines technologijas, etiketą, socialinių įgūdžių ugdymą, kompiuterinio raštingumo kursų, įvairių diskusijų klubų bei informacijos apie LASS teikiamas paslaugas.
Antrąją seminaro dieną diskutuota apie integruoto ir segreguoto mokymo aspektus. Ypač daug kritikos susilaukė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, kad jį baigę mokiniai neturi socialinių ir bendravimo įgūdžių bei sunkiau integruojasi į visuomenę. Didžioji dalis dalyvių pasisakė už vaikų integravimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Aptartas savanorystės klausimas – dalyviai pritarė, kad LASS organizacijoms būtų reikalingi savanoriai, galintys padėti teikti lydinčiojo ar kitas paslaugas, o taip pat ir patys regėjimo neįgalieji galėtų savanoriauti kitose organizacijose ir taip įgyti naujos patirties.
Tiek jaunesniosios, tiek vyresniosios kartos atstovai pritarė, kad LASS kaip organizacija yra reikalinga ir naujų narių pritraukimas yra vienas iš aktualiausių klausimų. Visi seminaro dalyviai LASS įsivaizduoja kaip stabilią, stiprią ir vieningą organizaciją, atstovaujančią neregių teises ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu; su profesionalių specialistų (reabilitologų, psichologų, tiflopedagogų ir t.t.) komandas turinčiais regionų centrais bei stipriais filialais, kuriuose būtų teikiamos kokybiškos socialinės paslaugos.
Seminaro pradžioje LASS pirmininkas Sigitas Armonas pristatė organizacijos strategiją ir kryptis, papasakojo, kaip ir kodėl keitėsi LASS politika; pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė plačiau supažindino su LASS vykdoma Žmonių su negalia socialinės integracijos programa. Karolis Verbliugevičius trumpai pristatė, kaip naujos technologijos keičia neregio gyvenimą. Seminaro dalyviai aktyviai diskutavo naujų technologijų klausimais bei vyresniosios kartos galimybėmis išmokti jomis naudotis. Apie Lietuvos aklųjų bibliotekos įgyvendinamą naująjį virtualios bibliotekos projektą pasakojo direktorė Rasa Januševičienė. Įgyvendinus minėtą projektą, LAB skaitytojai turės galimybę leidinius bet kuriuo metu parsisiųsti internetu, jie bus geresnės kokybės ir nereikės laukti, kol norimą pasiimti knygą gražins kitas skaitytojas. Seminaro metu dalyviai taip pat gilinosi į neregio gyvenimo mieste ir kaime skirtumus; filialų pirmininkai išsakė aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria kasdieniame darbe. Nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl LASS narių vienybės – tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos atstovai pritarė, kad įvairūs gandai ir nesusikalbėjimas kenkia organizacijos įvaizdžiui. Dalyvių nuomone, trūksta seminarų apie informacines technologijas, etiketą, socialinių įgūdžių ugdymą, kompiuterinio raštingumo kursų, įvairių diskusijų klubų bei informacijos apie LASS teikiamas paslaugas.
Antrąją seminaro dieną diskutuota apie integruoto ir segreguoto mokymo aspektus. Ypač daug kritikos susilaukė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, kad jį baigę mokiniai neturi socialinių ir bendravimo įgūdžių bei sunkiau integruojasi į visuomenę. Didžioji dalis dalyvių pasisakė už vaikų integravimą į bendrojo lavinimo mokyklas. Aptartas savanorystės klausimas – dalyviai pritarė, kad LASS organizacijoms būtų reikalingi savanoriai, galintys padėti teikti lydinčiojo ar kitas paslaugas, o taip pat ir patys regėjimo neįgalieji galėtų savanoriauti kitose organizacijose ir taip įgyti naujos patirties.
Tiek jaunesniosios, tiek vyresniosios kartos atstovai pritarė, kad LASS kaip organizacija yra reikalinga ir naujų narių pritraukimas yra vienas iš aktualiausių klausimų. Visi seminaro dalyviai LASS įsivaizduoja kaip stabilią, stiprią ir vieningą organizaciją, atstovaujančią neregių teises ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu; su profesionalių specialistų (reabilitologų, psichologų, tiflopedagogų ir t.t.) komandas turinčiais regionų centrais bei stipriais filialais, kuriuose būtų teikiamos kokybiškos socialinės paslaugos.