2011 m. gruodžio 16 d. Vilniuje vyko jungtinis LASS Teisių gynimo ir socialinių reikalų bei Kultūros reikalų ir viešųjų ryšių komisijų posėdis, kuriame dalyvavo abiejų komisijų nariai, regionų aklųjų centrų direktoriai bei kiti kviestiniai asmenys.
LASS Teisių gynimo ir socialinių reikalų komisijos pirmininkė Audronė Jozėnaitė supažindino posėdžio dalyvius su problemomis, iškylančiomis bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems neregiams vaikams. Ignalinos, Anykščių, Utenos, Kauno mokyklose atlikta apklausa parodė, jog mokytojai pritaria neregių vaikų integracijos idėjai, tačiau susiduria su tokiomis problemomis kaip pedagogų nepakankamas pasiruošimas mokyti regėjimo negalią turinčius vaikus, per maža pagalba iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC), Brailio vadovėlių bei metodikos kaip dirbti su nematančiais mokiniais trūkumas. LASS Teisių gynimo ir socialinių reikalų narė Rasa Rimkūnaitė pateikė pavyzdį apie Pasvalyje integruotai besimokiusią nematančią merginą ir pagrindinėmis problemomis nurodė kompiuterinio raštingumo, bendravimo, socialinių įgūdžių bei Brailio vadovėlių, kitų mokymosi priemonių trūkumą, taip pat tėvų žinių stoką, kaip auginti regėjimo negalią turintį vaiką. Posėdyje dalyvavusios LASUC mokytojos informavo, kad vadovėlių problema kyla dėl pinigų trūkumo ir dėl to, jog šiuo metu yra daug įvairių vadovėlių ir kiekviena mokykla naudojasi skirtingais. Taip pat mokyklos dažnai per vėlai paprašo jau rugsėjo mėnesiui reikiamų vadovėlių, todėl nespėjama jų laiku išleisti. Mokytojos diskutavo ir apie tai, ar visos mokyklos tinkamai panaudoja mokinio krepšelį, pritaikant mokymosi sąlygas regėjimo negalią turinčiam vaikui. Bendru sutarimu nutarta spręsti regėjimo negalią turinčių vaikų integruoto ugdymosi problemas, kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl Brailio vadovėlių trūkumo bei metodikos pedagogams kaip dirbti su regėjimo negalią turinčiais vaikais paruošimo.
Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) direktorė Rasa Januševičienė pateikė informaciją dėl galimų pakeitimų Autorinių ir gretutinių teisių įstatyme. Pagal siūlomą įstatymo pakeitimo projektą bibliotekoms būtų draudžiama platinti skaitmeninio formato medžiagą, o garsinėmis knygomis skaitytojai galėtų naudotis tik pačiose bibliotekose. Bibliotekinėms draugijoms išreiškus prieštaravimus, Seimui buvo pateikta nauja Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo projekto redakcija ir tikimasi, kad bus priimtas įstatymo variantas, nediskriminuojantis regėjimo neįgaliųjų.
Posėdžio metu Audronė Jozėnaitė informavo dalyvius apie LASS dalyvavimą tarptautiniame projekte ELVIS (Europos pagalbos silpnaregiams inovacija). Tai projektas, skirtas silpnaregių žmonių reabilitacijai; jį teiks ir administruos Europos aklųjų sąjungos sekretoriatas. LASS turi atrinkti 3 žmones, turinčius aukštąjį išsilavinimą ir mokančius anglų kalbą, kurie norėtų dalyvauti minėtame projekte. Šie asmenys dalyvautų 3 dienų mokymuose Švedijoje, po to 1 mėnesį gautų mokymus internetu. Baigę mokymo kursus toliau galėtų mokyti kitus projekto dalyvius. Projekto trukmė 2 metai. Bus ruošiama speciali mokymo medžiaga lietuvių kalba, projektui pasibaigus planuojama įteisinti terapeutų silpnaregiams specialybę. Posėdžio dalyvių paprašyta pagalvoti ir pasiūlyti projektui tinkamus žmones, kurie ateityje galėtų tapti silpnaregių reabilitacijos specialistais ir toliau tobulėti šioje srityje.
LASS pirmininkas Sigitas Armonas aptarė 2012 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų per savivaldybes finansavimą. Šis klausimas jau buvo iš esmės nagrinėtas š.m. lapkričio – gruodžio mėnesiais 5 regionuose organizuotuose seminaruose. Pirmininkas informavo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra sudaryta darbo grupė naujai Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programai 2013 – 2019 metams rengti. Planuojama, kad nuo 2013 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo ir vykdymo trukmė bus ilgesnė nei vieneri metai, todėl kasmet nereikės teikti paraiškų. Taip pat buvo aptarti filialų telefoninio ryšio ir interneto, būrelių, naujų narių pritraukimo į LASS, transporto bei kiti aktualūs klausimai.
LASS Kultūros reikalų ir viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Danutė Cidzikienė diskutavo dėl regėjimo neįgaliųjų dalyvavimo skaičiaus mėgėjų meno būreliuose. LASS, atlikdama savo veiklos misiją, turi nuspręsti, koks turėtų būti regėjimo neįgaliųjų procentas dalyvaujant įvairiuose meno ar šokių kolektyvuose. Iki šiol neregių skaičius rajonų būreliuose buvo 50 proc., miestų – 45 proc., o šokių kolektyvams šis reikalavimas iš viso nebuvo taikomas. Bendru sutarimu nutarta suvienodinti regėjimo neįgaliųjų procentą mėgėjų meno būreliuose tiek miestuose, tiek rajonuose ir taikyti ne mažiau 50 proc. neįgaliųjų, o šokių kolektyvams – ne mažiau 25 proc. neįgaliųjų.
Kaip ir kasmet, metų pabaigoje, pateikta trumpa apžvalga apie informacijos sklaidą periodinėje bei internetinėje erdvėje. Periodinėje spaudoje 2011 m. per 11 mėnesių išspausdinta virš 200 straipsnių, interneto svetainėje www.lass.lt patalpinta apie 250 informacinių pranešimų. Daugiausia informacijos periodinėje spaudoje paskelbė Šiaulių dienraštis, internetinėje erdvėje daugiausiai pranešimų apie vykdytus renginius pateikė VšĮ Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras, VšĮ Kauno aklųjų ir silpnaregių centras bei Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyrius.
Danutė Cidzikienė pristatė Aurimo Papečkio parengtą kompaktinę plokštelę “Kompiuterinio raštingumo pamokos akliesiems (pradmenys)”, kuri išleista 200 egz. tiražu (MP3 formatu).
Danutė Cidzikienė pristatė Aurimo Papečkio parengtą kompaktinę plokštelę “Kompiuterinio raštingumo pamokos akliesiems (pradmenys)”, kuri išleista 200 egz. tiražu (MP3 formatu).
Posėdžio pabaigoje Audronė Jozėnaitė informavo, jog pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus turi būti sukurta institucija, kontroliuojanti jos įgyvendinimą. Vyriausybės nutarimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskirta kontroliuojančia institucija. Nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų nuomone, ministerija šios funkcijos atlikti negali, nes neturi galių kitoms ministerijoms, todėl jos siekia, jog būtų panaikintas esamas Vyriausybės nutarimas ir iš naujo sprendžiamas minėtas klausimas.