Šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre diskutavome su Europos Komisija ir priėmėme rezoliuciją dėl aklųjų ir silpnaregių galimybės skaityti knygas. Europos Sąjungoje gyvena milijonai žmonių, turinčių skaitymo problemų. Šiems žmonėms knygos turi būti pateiktos jiems prieinamu formatu – tai garsinės, Brailio raštu ar padidintu šriftu išleistos knygos. Deja, tokio formato knygos retai domina leidėjus, dėl to tik apie 5 procentai pasaulio kūrinių išleidžiama regėjimo negalią turintiems žmonėms prieinamu formatu.
Pasaulio ir Europos akluosius atstovaujančios organizacijos pateikė pasiūlymą dėl tarptautiniu mastu privalomos sutarties, pagal kurią būtų taikoma tikslinė autorių teisių išimtis. Tuo tarpu, Europos Komisija ir Taryba siūlo sudaryti suinteresuotųjų šalių susitarimus Europos sąjungoje ir parengti neprivalomą rekomendaciją. Europos aklųjų bendruomenės šis pasiūlymas netenkina.
Šiuo metu nėra teisinių normų, kurios numatytų išimtis autorių teisėms, skirtas neįgaliesiems pritaikyto formato spaudinių tarptautiniam platinimui. Diskusijų metu klausiau Komisijos, ar ji nemano, kad, siekiant pakeisti susiklosčiusią padėtį, būtina keisti tarptautinius autorių teisių įstatymus, kurie leistų, nepažeidžiant tų įstatymų, dalintis knygų kolekcijomis visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų? Tai suteiktų galimybę skaityti daugiau knygų skaitymo problemų turintiems, bet mokantiems kurią nors ES kalbą, žmonėms.
Raginau Europos Komisiją ir Tarybą priimti įpareigojančią sutartį “Knygos be sienų”, kuri leistų akliesiems ir silpnaregiams specialiu formatu išleistas knygas dalintis pasauliniu mastu. Mes turime dar ryžtingiau kovoti su neįgalių žmonių diskriminacija ir pašalinti egzistuojančias kliūtis jų įtraukčiai. Tam pritaria ir Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, todėl Komisija ir Taryba taip pat turėtų remti šią privalomą sutartį.
Dėkoju Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai už nuolatinį bendradarbiavimą, siekiant pagerinti neįgalių žmonių gyvenimą.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė