2013 m. gegužės 22 d. LASS Kauno miesto ir Kauno rajono filialų nariai vyko į kelionę po Suvalkiją ir mielai pasidalino savo kelionės įspūdžiais.
„Pirmiausia atvykome į Vilkaviškį, kur apžiūrėjome katedrą. Ypač visus sužavėjo įspūdingi vitražai. Susitikome su Vilkaviškio dekanu Vytautu Gustaičiu, kuris papasakojo apie karo metu sunaikintą bažnyčią ir prieš 15 metų atstatytos katedros istoriją. Malonus ir šiltas dekano priėmimas gerai nuteikė visos dienos kelionei.
Atvykus į Paežerių dvarą, kuriame įkurtas Vilkaviškio krašto muziejus, apžiūrėjome jau atrestauruotus kambarius ir juose esančias ekspozicijas. Ledinėje apžiūrint tremtiniams skirtą ekspoziciją, muziejaus darbuotoja Rasa pasakojo apie ištremtų žmonių gyvenimą ir jų likimus. Sužinojome apie kraštietę dailininkę Magdaleną Birutę Stankūnaitę-Stankūnienę, kuri muziejui padovanojo ne tik savo baldų, rankdarbių, meno kūrinių, bet ir lėšų muziejaus atstatymui.
Atvykę į dr. Jono Basanavičiaus gimtinę (Oškabalių kaimas) stuboje (name) susėdę prisiminėme jo gyvenimą ir ilgam išlikusius darbus. Klojime apžiūrėjome sceną, kurioje vyksta Sūduvos mėgėjų teatrų festivalio „Atžalynas“ artistų pasirodymas. Suvalkiečių tautiniais drabužiais pasipuošusi muziejaus darbuotoja Rasa pakvietė paragauti „razavų“ blynų ir kvapnios žolelių arbatos. Mūsų nariai Milda ir Vytautas padėjo maišyti „blendinį“ ir kepti blynus. Kieme puikuojasi, dar žiedų žvakėmis pasipuošęs, du šimtus metų gyvuojantis, įspūdingai atrodantis kaštonas. Aplinką puošia pasakų motyvais iš medžio sukurtos dailės studentų skulptūros. Pasivaikščioję po Tautinio atgimimo Ąžuolyną tęsėme kelionę.
Grožėdamiesi Suvalkijos lygumomis artėjome prie Vištyčio ežero. Pasivaikščioję ežero pakrante, pailsėję, tiesa, kai kas išdrįso išsimaudyti, pravažiuodami tvarkingus Suvalkijos miestelius ir kaimus, sustojome Šakiuose. UAB „Aletovis“ vadovas parodė ir papasakojo apie šaltai spaudžiamą sėmenų aliejaus gamybą ir jo teigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Padegustavę sėmenų ir rapsų aliejus, nusipirkę jo lauktuvėms, grįžome į namus.
Išvykose sužinome apie savo krašto istoriją, artimiau susipažįstame, užsimezga tolimesnis narių bendravimas, džiaugiamės, kad mūsų nariai nori keliauti, kad autobuse niekada nelieka tuščių vietų, dažniau jų trūksta“.
