2013 m. birželio 11 d. Seimas vieningai pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės siūlymui tiksliau apibrėžti, kas yra nedarbingas ir iš dalies darbingas asmuo. Nuo 2013 m. birželio 28 d. yra numatyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 ir 20 straipsnių ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punkto pakeitimai.
Priimti šių teisės aktų pakeitimai suteiks daugiau aiškumo darbo santykiams, padės neįgaliesiems jaustis labiau socialiai apsaugotais.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus pasitaiko nesusipratimų, kai žmogui nustačius darbingumo lygį iki 25 proc., darbdavys nenori priimti tokio žmogaus į darbą arba siekia jį atleisti, nes abejoja, ar gali jį įdarbinti, ar tai teisėta.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus pasitaiko nesusipratimų, kai žmogui nustačius darbingumo lygį iki 25 proc., darbdavys nenori priimti tokio žmogaus į darbą arba siekia jį atleisti, nes abejoja, ar gali jį įdarbinti, ar tai teisėta.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės, „įstatymo pataisos padės išvengti iki šiol praktikoje kilusių klausimų kaip įdarbinti nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintus žmones, kokios jiems turėtų būti sudaromos sąlygos. Taip bus užtikrinta geresnė neįgalių asmenų apsauga, o darbdaviams bus daugiau aiškumo kaip reguliuojami darbo santykiai norint įdarbinti tokius asmenis“.
Nedarbingumas nereiškia, kad žmogus visais atvejais negali dirbti.
Nedarbingumas nereiškia, kad žmogus visais atvejais negali dirbti.
Darbingumo lygio terminai reglamentuojami Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253).
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nenumatytos nedarbingų ir iš dalies darbingų asmenų teisės dirbti realizavimo sąlygos.
Projekte siūloma numatyti, kad, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Ankstesnėje redakcijoje buvo numatyta, kad „jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t.y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje“.
Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Ankstesnėje redakcijoje buvo numatyta, kad „jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas“.
Ministrės teigimu, šis apibrėžimas padės išsiaiškinti abipuses teises ir garantijas, ir darbingumo lygio nustatymas netaps diskriminavimo darbo rinkoje pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „nedarbingas“ vartojimo neketinama atsisakyti, kadangi ji yra vartojama daugelyje teisės aktų, kuriais reglamentuojamos socialinės lengvatos ar garantijos neįgaliesiems.
Apie minėtus pokyčius, įtvirtinančius Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo pakeitimus, galima išsamiau susipažinti: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449327 ir http://ndt.lt/enews/id-ndt-news-seimas_pritare_priemonems_mazinancioms_neigaliuju_diskriminavima.html .