Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga Tarptautinę baltosios lazdelės dieną pasitinka apskrito stalo diskusija„Neregių ugdymosi kokybė. Kokia ji ?“, kuri vyks š. m. spalio 1 d. Vilniuje. Į diskusiją kviečiami Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, mokyklų, kuriose mokosi aklieji, vadovai, neregių moksleivių mokytojai, tiflopedagogai, specialiųjų mokyklų vadovai. Ir neatsitiktinai – juk šiemet minime Lietuvos aklųjų švietimo 85-metį. LASS centro taryba, įvertinusi ne tik šios jubiliejinės sukakties istorinę reikšmę, bet ir šiandienos aktualijas, dar praėjusių metų pabaigoje priėmė nutarimą Nr. 1-53 „Dėl 2013 metų paskelbimo Aklųjų švietimo metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenėje“. Todėl, minėdami Baltosios lazdelės dieną, sieksime išsiaiškinti opiausias problemas, su kuriomis šiandien susiduria tiek sutrikusio regėjimo vaikai, tiek jų tėvai ir mokytojai.
Nors nueitas ilgas ir prasmingas kelias nuo specializuoto aklųjų mokymo iki integruoto neregių ugdymo bendro lavinimo mokyklose kartu su reginčiais bendraamžiais, švietimo paslaugų kokybė, specialioji pedagoginė pagalba, ugdymo programų pritaikymas individualiems poreikiams nėra deramai užtikrinti visiems regėjimo negalią turintiems vaikams. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga per pastaruosius du metus daug dėmesio skyrė aklųjų ir silpnaregių vaikų bei suaugusiųjų švietimui. Buvo lankytasi bendro lavinimo mokyklose, kur integruotai mokosi akli vaikai, bendrauta su jų vadovais bei mokytojais, neregių tėvais bei pačiais moksleiviais. Teko išgirsti labai rimtų nusiskundimų dėl metodinės medžiagos nebuvimo tam tikrų disciplinų dėstymui, tiflopedagogų trūkumo atskiruose rajonuose, alternatyvių vadovėlių bei pagalbinių priemonių, naudojamų mokymo procese, stokos. Didelį nerimą kelia prasti nereginčių vaikų socialiniai įgūdžiai.
2013 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 387 vaikai su regėjimo negalia. 302 mokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiuose aklųjų ir silpnaregių ugdymo centruose Kaune ir Vilniuje, bendrojo lavinimo mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose. Dalis jų (11) mokosi namuose. 85 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiuose darželiuose, bendrojo lavinimo ikimokyklinėse arba kitose įstaigose. Vaikų su regėjimo negalia apskaita yra viena sudėtingesnių problemų, su kuria susiduria LASS, ir panašu, kad ne asociacijos jėgoms ją išspręsti: veikia LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o tėvai ir mokytojai nėra suinteresuoti teikti informaciją. Apie 100 regos negalią turinčiųjų mokosi profesinėse, aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose) bei aukštosiose universitetinėse mokymo įstaigose.
Neregių švietimo klausimai bus aptariami ir kur kas platesniame kontekste. Š. m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime vyks tarptautinė konferencija „Lietuvos aklųjų švietimui 85: švietimo prieinamumas ir kokybė – ar jie žengia drauge?“. Konferenciją rengia net septyni partneriai, kurie nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja Nyderlandų „Royal Dutch Visio“ regos centro remiamame projekte „Aitvaras. Ankstyvoji intervencija vaikystėje ir inkliuzinis aklųjų ir silpnaregių ugdymas Lietuvoje“. Tai LR Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Klaipėdos regos ugdymo centras, Šiaulių P. Avižonio regos centras ir Panevėžio regos centras „Linelis“. Konferencijos globėjas – LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Edvardas Žakaris. Bus siekiama aptarti sutrikusios regos asmenų švietimo aktualijas, pasidalinti įžvalgomis apie švietimo prieinamumą ir kokybę, savo darbo rezultatus pristatys projekto „Aitvaras“ dalyviai.
Tarptautinei Baltosios lazdelės dienai ir Lietuvos aklųjų švietimo 85-mečiui skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje (dienos ir regionų centruose, LASS rajonų ir miestų filialuose, aklųjų ugdymo įstaigose). Tikimės, kad neregių bendruomenės balsas bus išgirstas, o iškelti probleminiai klausimai neliks be atsako.