Baltosios lazdelės dieną – spalio 15-tąją – Vilniuje vyko konferencija „Lietuvos aklųjų švietimui – 85: švietimo prieinamumas ir kokybė – ar jie žengia drauge?“. Konferenciją organizavo kaip reta daug partnerių. LR Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei daugiausia nuveikęs projektas „Aitvaras“, kuriame drauge su Nyderlandų „Visio“ centro specialistais dirba ir tiflopedagogai iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Kauno P. Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Šiaulių P. Avižonio regos centro, Panevėžio regos centro „Linelis“ ir Klaipėdos regos ugdymo centro.
Konferenciją globojo LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Edvardas Žakaris. Jo dėka renginys vyko ypatingoje erdvėje – III Seimo rūmų salėje. Dar viena Seimo nario dovana mums – sinchroninis vertimas į anglų / lietuvių kalbas (kelis pranešimus konferencijoje skaitė Nyderlandų centro „Royal Dutch Visio“ specialistai).
Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė, kuri sutiko moderuoti pirmąją konferencijos dalį. Ne mažiau nuoširdūs buvo ir kiti sveikintojai – LASS pirmininkas Sigitas Armonas ir LR Seimo narys Edvardas Žakaris. Buvo įteiktos LR Švietimo ir mokslo ministro padėkos neregių švietimui nusipelniusiems pedagogams, tiflopedagogams, įstaigų vadovams.
Konferencija buvo išties turtinga pranešimais. Didžiąją dalį jų skaitė specialistai – „Aitvare“ dirbantys tiflopedagogai, kurie pabrėžė kelias svarbias problemas: užtrunka vaiko įvertinimo procesas, o tiflopedagoginę pagalbą jam reikia skirti kuo anksčiau; sunku atrasti regėjimo negalią turinčius vaikus, kuriems reikalinga pagalba; oftalmologai įvertina ne visus regos parametrus (pvz., jie neturi laiko įvertinti akiplotį); teisės aktai leidžia vaiką įvertinti tik LASUC specialistams, kai tuo tarpu lygiai tokią pačią kompetenciją turi ir kiti tiflopedagogo diplomą turintys asmenys.
LASS pirmininko pirmoji pavaduotoja Ramunė Balčikonienė iškėlė problemas, su kuriomis susiduria asociacija. Švietimo ir mokslo ministerijoje panaikintas Specialiojo ugdymo skyrius, o bendrų darbų yra išties daug – pavyzdžiui, Brailio rašto reglamentavimas (prieš tris metus 8 taškų Brailis buvo reglamentuotas tik Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM dėka, nors tai toli gražu nėra SADM funkcija). Negalime kalbėti apie sklandų regėjimo neįgaliųjų ugdymą, neturėdami lietuviškos balso sintezės, susidurdami su milžiniškomis Techninės pagalbos priemonių gavimo ir naudojimo problemomis. Labai trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų – LR ŠMM, LR SADM, pedagoginių psichologinių tarnybų, savivaldybių švietimo skyrių,šeimų, specialiųjų mokyklų bei bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi regėjimo negalią turintys vaikai.
Nuoširdžiai ir atvirai kalbėjo neregio mama Lina Vitkuvienė – ji pabrėžė, kad Asmens duomenų apsaugos įstatymas ne visada yra gerai: norėtųsi, kad tiflopedagogai šeimą, sulaukusią neregio vaikučio, atrastų kuo greičiau, ir pagalba būtų pradėta teikti kuo anksčiau.
Didelį įspūdį klausytojams paliko ir Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos pranešimas. Šioje mokykloje mokosi net 15 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, tarp jų keli regėjimo neįgalieji. Mokyklos vertybės – tolerancija, bendradarbiavimas, ir ugdymo procese orientuojamasi ne į pažymį, o į mokinio gerbūvį. „Uždrausti neįmanoma suteikti galimybių. Kur dėti kablelį?“ klausytojų teiravosi pranešėja. Kovo 11-osios mokykla jau atsakė į šį klausimą.
„Royal Dutch Visio“ specialistės pristatė darbo su kompleksinę negalią turinčiais neregiais ir silpnaregiais metodus. Šių vaikų ateityje tik daugės – tokios yra ir pasaulinės, ir respublikinės tendencijos. „Jei vaikas neišmoksta metodais, kuriais mes mokome, tai gal mums reikia mokyti metodais, kuriais jis išmoksta?“ retoriškai klausė pranešėjos iš Nyderlandų, sukaupusios nemažą regėjimo neįgaliųjų ugdymo ir diagnozavimo patirtį.
Karolis Verbliugevičius pristatė ugdymo procesui reikalingas Techninės pagalbos priemonės. „Net ir geriausia priemonė bus bevertė be svarbiausio komponento – mokytojo“, teigė pranešėjas.
Konferenciją užbaigė valstybinio choro „Vilnius“ pasirodymas.
Konferencijos metu veikė paroda „Mokslo keliu į šviesą“, kurią sukūrė LAB, bendradarbiaudami su LASS.
