Vasario 19 d. vyko LASS Teisių gynimo ir socialinių reikalų komisijos posėdis. Jame dalyvavo 9 (iš 10) komisijos nariai bei kviestiniai asmenys: LASS pirmininkas Sigitas Armonas, LASS Joniškio rajono filialo pirmininkė Ina Sakalauskienė, LASS Panevėžio miesto ir rajono filialo pirmininkas Simonas Čeplinskas, LASS Kaišiadorių rajono filialo pirmininkė Aušra Gresienė, LASS narys Pranas Pliuška.
Pranešėja Ramunė Balčikonienė informavo apie sausio-vasario mėnesiais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose regioninėse tarybose vykusius pasitarimus. Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad pasitarimų metu nebuvo gauta pasiūlymų dėl juridinio statuso LASS filialams suteikimo. Keli delegatai turėjo siūlymų dėl LASS įstatų keitimo. Daugiausia susitikimuose buvo kalbama apie Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, vieningos projektų vykdymo tvarkos nebuvimą, iki šiol savivaldybėse keliamus skirtingus reikalavimus. Vilniuje vykusio susitikimo metu akcentuota, jog labai svarbu išsaugoti LASS nepriklausomybę, kadangi vis dažniau savivaldybėse pastebimos tendencijos skirtingas negalias atsovaujančias organizacijas apjungti į vieną savivaldybėse neįgaliesiems paslaugas teikiantį centrą. Tai ne tik neatitinka neįgaliųjų asociacijų interesų, bet ir prieštarauja JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms.
Vėliau buvo aktyviai diskutuojama apie Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdymą savivaldybėse. Posėdžio dalyviai pažymėjo, kad jų įgyvendinimą komplikuoja kasmet griežtėjantys reikalavimai projektų dokumentacijai ir paslaugų gavėjų apskaitai. LASS filialų pirmininkams, dirbantiems projektuose, vis sudėtingiau yra suderinti projektų vykdytojo ir filialo pirmininko, dirbančio visuomeniniais pagrindais, veiklas.
Kalbėta apie regėjimo neįgaliųjų, negaunančių paslaugų per šiuos projektus, teises į socialinės reabilitacijos paslaugas. Pranešėja Audronė Jozėnaitė informavo apie apklausą, kurios metu buvo bendrauta su LASS nariais – ESF lėšomis finansuojamo projekto „Neregys kelyje į darbo rinką“ bei Žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektų dalyviais. Šios apklausos rezultatai parodė, kad socialinės reabilitacijos paslaugų poreikis regėjimo neįgaliesiems yra didelis, o aktualių paslaugų spektras labai individualus ir įvairus. Pranešėjos teigimu, LASS nariams mobilumo ir savarankiškumo mokymai yra reikalingi labiau, nei palydovo paslaugos. Pranešėja Ilona Daučiūnienė informavo, kad apibendrinus filialų pateiktą informaciją apie 2012-2014 m. projektų vykdymą, akivaizdu, kad per Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus kasmet paslaugas gauna vis mažiau LASS narių. 2014 m. daugiau nei pusėje LASS filialų per šiuos projektus paslaugas gaus tik apie 50 proc. šių filialų narių. Yra filialų, kur paslaugas gaus tik 30 proc. narių.
Posėdžio metu buvo kalbėta apie LASS narius, turinčius kompleksinę negalią. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu neregiui su intelekto negalia niekas nenori teikti paslaugų, nutarta bendradarbiauti su Lietuvos sutrikusio intelekto globos bendrija „Viltis“ bei skatinti valstybės institucijas ieškoti sprendimų.
Pranešėja Daina Vitkauskienė informavo, kad nuo sausio 20 d. VĮ poilsio namų „Baltija“ reabilitacijos centras dėl restruktūrizacijos sustabdė veiklą ir ligonių priėmimą. Planuojama, kad nuo vasario 24 d. centras vėl atsidarys, tačiau jo ateitis kol kas nėra aiški.