Neseniai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ir Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros. Ji skatins būsimuosius audiovizualinio vertimo specialistus nepaliauti domėtis specialiaisiais žmonių poreikiais, o savo specialybės žinias naudoti prisidedant prie visuomenės integralumo bei informacijos prieinamumo visoms socialinėms grupėms. Ateityje tikimasi tik stiprinti bendradarbiavimą: įgyvendinti jungtinius projektus, integruoti studentus į praktinę sąjungos veiklą.
Audiovizualinio vertimo studijų programos studentams jau pirmąją mokslo metų savaitę buvo surengtas paskaitų ir dirbtuvių ciklas. Jo metu studentai ne tik susipažino su regėjimo negalią turinčių žmonių iššūkiais kasdienybėje, bet ir sužinojo, kaip audiovizualinė medžiaga (televizija, kinas, teatras ir kt.) galėtų būti sėkmingai ir funkcionaliai pritaikoma akliesiems.
Profesionaliai apie informacijos prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms
Germanų filologijos katedros dėstytojos dr. Lauros Niedzviegienės iniciatyva rugsėjo 5 dieną fakultete viešėjo Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė dr. Rasa Januševičienė ir šios bibliotekos Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis. Į jų skaitomą viešą paskaitą „Informacijos paslaugos žmonėms, negalintiems skaityti spausdinto teksto“, sugužėjo daugiau nei šimtas susidomėjusiųjų. Lektoriai pristatė aklųjų kasdienybę, analizavo informacijos prieinamumą apsunkinančius veiksnius bei priemones, padedančias visaverčiai dalyvauti tiek mokslo, tiek kultūros ar meno sferose. Taip pat buvo pasidalinta idėjomis, kaip audiovizualinio vertimo studentai galėtų prisidėti prie iniciatyvų, gerinančių informacijos prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Paskaitos metu pateiktą teorinę medžiagą papildė dvejos kūrybinės dirbtuvės, į kurias rugsėjo 12 d. audiovizualinio vertimo studentai keliavo užrištomis akimis. Netradicines dirbtuves būsimiesiems vertėjams vedė net penki lektoriai, atstovaujantys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Pirmosioms dirbtuvėms „Kultūrinės aplinkos pritaikomumas: pojūčių teatras“ vadovavo VšĮ LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė, „Pojūčių teatro“ režisierė Karolina Žernytė ir aktorius Mindaugas Černiauskas. Jų padedami studentai turėjo galimybę trumpam patys tapti aklaisiais ir „apčiuopti“ nematančiųjų kasdienybę. Dirbtuvėms „Tifloredagavimo metodų naudojimas informacinės aplinkos pritaikymui“ vadovavo VšĮ LASS respublikinio centro informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorantė Laura Juchnevič. Šie lektoriai studentams suteikė galimybę iš tikrųjų prisiliesti prie Brailio rašto, išbandyti akliesiems pritaikytus buities daiktus, sužinoti, kas yra garsinis vaizdavimas ir kaip jis palengvina aklųjų kasdienybę.
Parengta pagal www.khf.vu.lt