Valakupių reabilitacijos centras atliko profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo Lietuvoje tyrimą, kurio tikslas – atlikti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo efektyvumo analizę ir pateikti pasiūlymus kokybės ir efektyvumo užtikrinimui.
Siekiant objektyviai įvertinti situaciją šalyje, buvo apklaustos visos profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos (šiuo metu jų yra 12), taip pat institucijos, atsakingos už neįgaliųjų integraciją bei kitos suinteresuotosios šalys – darbdaviai ir neįgaliųjų organizacijos. Tyrimo metu taip pat buvo išanalizuota 3 Europos šalių – Norvegijos, Slovėnijos ir Prancūzijos patirtis profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo srityje.
Tyrimas parodė, kad neįgaliųjų, norinčių dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje skaičius kasmet auga – jeigu 2010 m. programoje dalyvavo per 570 neįgaliųjų, tai 2013 m. – 896 asmenys. Didžiausią programos dalyvių dalį 2013 m. sudarė asmenys, sergantys vidaus ligomis – 447 asm. ir turintys judėjimo negalią – 160 asm., mažiausią – asmenys, turintys regos (13 asm.), klausos (9 asm.) ir sutrikusio intelekto (16 asm.) negalią. Dažniausiai tarp profesinės reabilitacijos dalyvių vyrauja 45-54 m. amžiaus asmenys, turintys dėl vidaus ligų nustatytą 30-40 proc. darbingumo lygį bei įgiję vidurinį išsilavinimą.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad neįgaliųjų įsidarbinimo po profesinės reabilitacijos rodikliai šalyje kasmet didėja – Lietuvos darbo biržos duomenimis 2013 m. neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbinimo rodiklis buvo 61 proc. visų baigusių, o 2014 m. – net 65,7 proc. Tuo tarpu kitose Europos šalyse šis rodiklis ženkliai mažesnis – Slovėnijoje 2013 m. jis sudarė 29 proc., Norvegijoje – 45 proc., Prancūzijoje – 53 proc. Reikia pažymėti, kad Lietuvoje neįgaliųjų po profesinės reabilitacijos įsidarbinimo rezultatai, lyginant su minėtomis Europos šalimis, yra aukščiausi, o profesinės reabilitacijos programos trukmė – trumpiausia. Lietuvoje profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas finansuojamas ne ilgiau kaip 12 mėn., tuo tarpu, Prancūzijoje – iki 24 mėn., Norvegijoje – iki 36 mėn.
Tyrime dalyvavę darbdaviai, išskirdami pagrindines neįgaliųjų išsilaikymo darbo vietoje kliūtis, dažniausiai įvardija sunkumus, su kuriais neįgalus darbuotojas susiduria adaptacijos darbo vietoje metu, taip pat kvalifikuotos tarpininkavimo pagalbos stoką, sprendžiant kylančias darbo metu problemas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Tai dar kartą įrodo, kad naujai pradedama teikti „Palaikymo darbo vietoje“ paslauga profesinės reabilitacijos dalyviams yra labai svarbi ir reikalinga.
Analizės rezultatai taip pat parodė, kad būtina užtikrinti nuolatinį teisinės bazės bei profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės tobulinimą, gerinti visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą bei stiprinti tiek sistemoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų, tiek ir pačių programos dalyvių atsakomybę už profesinės reabilitacijos rezultatus – sėkmingą integraciją į darbo rinką, kuo plačiau informuoti visuomenę apie profesinės reabilitacijos paslaugas bei jų teikiamą naudą neįgaliesiems bei plačiajai visuomenei.
Atlikto tyrimo pristatymas (skaidrės, pdf)
Šaltinis: www.ndt.lt