Beatričės Grincevičiūtės pavyzdys skatina atsidėti muzikai

Šių metų rudenį sukanka 105 metai, kai 1911 m. gimė dainininkė Beatričė Grincevičiūtė (mirė 1988 m.). Jau vaikystėje ir paauglystėje būsimoji dainininkė buvo silpno regėjimo, o vėliau apako visiškai. B. Grincevičiūtė nebaigė profesinių mokslų, nes į tuometę Kauno konservatoriją jos tiesiog nepriėmė. Nepriėmė, nes net garbingi profesoriai nesuprato, kaip aklieji gali studijuoti aukštojoje mokykloje.

Nepaisant to, B. Grincevičiūtė tapo viena labiausiai žinomų dainininkių Lietuvoje, virtuoziškai atlikdavo kamerinius kūrinius, lietuvių liaudies dainas. B. Grincevičiūtės tėvų ir senelių namai – Ilguvos dvaras– XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje buvo tapęs reikšmingu lietuvių ir lenkų kultūros židiniu: čia lankėsi jauni lietuvių muzikai, pasaulinio garso lenkų dainininkai ir pianistai.

Po B. Grincevičiūtės mirties jos draugai ir bičiuliai susirūpino dainininkės atminimo ir kūrybinio palikimo išsaugojimu: leidžiamos jos įrašų plokštelės, nuo 1991 m. vyksta B. Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai, o 2004 m. įsteigtas Beatričės labdaros ir paramos fondas. Birželio mėnesio pradžioje Beatričės labdaros ir paramos fondo rūpesčiu Ilguvoje (Šakių r.) atidengta jai skirta atminimo lenta.

B. Grincevičiūtė buvo ne tik garsi, visoje Lietuvoje pripažinta dainininkė, bet ir gyvas pavyzdys daugeliui jaunų regėjimo negalią turinčių muzikantų ir dainininkų, skatinęs juos atsidėti muzikai, siekti profesinio meistriškumo aukštumų.

Talentinga aklųjų muzikinių kolektyvų vadovė

B. Grincevičiūtės įkvėpta muzikinį kelią pasirinko Onutė Matusevičiūtė. Ji gyvena ir dirba Kaune. Nuo vaikystės domėjosi muzika, grojo, dainavo, tuometėje Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – konservatorija) mokėsi groti fleita, vėliau – ir dainuoti. 1989 m., norėdama tapti tikra savo srities profesionale, pradėjo studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete.

Itin reikšmingi merginai buvo 1991 m. – pirmasis B. Grincevičiūtės vardo kamerinio dainavimo konkursas – O. Matusevičiūtė tapo laureate ir laimėjo Grand Prix. 1995 m. O. Matusevičiūtė baigė Muzikos ir teatro akademiją ir įgijo dainininko-atlikėjo specialybę, o kartu – ir magistro laipsnį. Vos baigusi mokslus jauna dainininkė išvyko koncertuoti į Vokietiją. „Tai buvo nuostabi kelionė, prisimenu iki šiol, – pasakoja Onutė. – Per 20 dienų turėjome 14 koncertų.“

O. Matusevičiūtė gieda bažnyčiose, dalyvauja įvairiuose muzikos festivaliuose ir projektuose. Ji yra nuolatinė tarptautinio sakralinės muzikos festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ dalyvė. Praėjusiais metais visa Lietuva Onutę išgirdo per TV3 projektą „Chorų karai“ – ji buvo aklųjų choro „Feniksas“ dainininkė. O. Matusevičiūtė iškart tapo publikos numylėtine.

Bet dainavimas yra tik viena O. Matusevičiūtės talento pusė, antroji – pedagoginė veikla, gebėjimas suburti muzikos kolektyvus ir jiems vadovauti. Iki 2008 m. dainininkė dirbo LMTA Kauno fakulteto koncertmeisterio klasėje iliustratore, padėdavo jauniems pianistams rengti kūrinius. Fakultetą reorganizavus O. Matusevičiūtė visa galva pasinėrė į vadovavimą aklųjų muzikos kolektyvams: Kaune „Credo“ ir Prienuose „Puriena“. „Ypač džiaugiuosi Prienų mišriuoju vokaliniu ansambliu, – pasakoja Onutė. – Pastaraisiais metais jis tarsi prisikėlė naujam gyvenimui.

Užmezgėme ryšius su Lenkijoje gyvenančiais lietuviais. Štai ir šiais metais dalyvavome Suvalkuose vykusioje žirgų šventėje, giedojome Žagarių bažnyčioje. Esame pakviesti ten giedoti dar kartą, rugpjūčio mėnesį, per šv. Baltramiejaus atlaidus. Kasmet dalyvaujame Prienų rajone organizuojamuose romansų, partizaniškų dainų vakaruose.“

„Liepaites“ vokalo paslapčių moko jau du dešimtmečius

O. Matusevičiūtės kolegei Jūratei Vizbaraitei pirmasis B. Grincevičiūtės vardo kamerinio dainavimo konkursas buvo ne tik sėkmingas, bet ir lemtingas. Kaip ir Onutė, ji tapo šio konkurso laureate. Bet tai buvo tik maža dalelė J. Vizbaraitės sėkmės. Per konkursą jauną talentingą Vilniaus choro artistę pastebėjo ir įvertino dainininkė docentė Giedrė Kaukaitė. J. Vizbaraitei buvo pasiūlyta studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kaip ir Onutė, J. Vizbaraitė ją baigė ir įgijo dainininko-atlikėjo specialybę. Jau 20 metų ji yra Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vokalo mokytoja. „Nesu iš tų dainininkių, kurios koncertuoja daug ir intensyviai, – pasakoja Jūratė. – Dažniausiai reikia rinktis: arba tausoji balsą, ruoši kūrinius, rengi programas ir koncertuoji pats, arba mokai dainuoti kitus. Nesakau, kad neįmanoma suderinti abiejų dalykų, bet viena sritis turi vyrauti.“

J. Vizbaraitė pasirinko vokalo mokytojos kelią, tačiau niekada nepamiršo, kad yra ir dainininkė. 2011 m. ji dalyvavo Varšuvoje vykusiame tarptautiniame festivalyje „Šopenas klasikiniame ir moderniame kelyje“. Per festivalį vyko meistriškumo pamokos, Jūratė sulaukė gerų joms vadovavusių F. Šopeno muzikos universiteto dėstytojų vertinimų . „Aukščiausias įvertinimas, – sako Jūratė, – dainuoti baigiamajame festivalio koncerte Varšuvos filharmonijoje.“

J. Vizbaraitė taip pat dalyvavo „Chorų karuose“ kartu su aklųjų choru „Feniksas“. Anot dainininkės, populiariosios muzikos pasaulis visiškai kitoks nei klasikinė scena. Iš pradžių ji rimtai abejojusi, ar verta dalyvauti projekte. Dabar džiaugiasi, nes patirtis, įgyta televizijoje, nepakartojama, įdomi, naudinga.

Kūrėjas, improvizatorius ir atlikėjas

Gražvydas Sidiniauskas – jaunosios kartos atstovas. G. Sidiniauskas neslepia, kad artimesnis jam – ne klasikos, bet džiazo, pramoginės kultūros pasaulis. Jis mėgsta eksperimentuoti, improvizuoti, ne tik atlieka, bet ir pats kuria dainas.

G. Sidiniauskas mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos, vėliau – Stasio Šimkaus konservatorijoje, dalyvavo įvairiuose projektuose. 2012 m. buvo iškopęs į „Eurovizijos“ pusfinalį.

G. Sidiniauskui dar vienu laipteliu dainininko karjeros link tapo pernykščiai „Chorų karai“ ir aklųjų choras „Feniksas“. Jauną talentingą dainininką pastebėjo prodiuseris Stanislavas Stavickis (Stano), pasiūlė bendradarbiauti. Vadovaujamas Stano G. Sidiniauskas parengė koncertinę programą, ją atlieka įvairiose Lietuvos koncertų salėse. Dainininkas pats kuria ir įrašinėja dainas. Paklaustas, ką šiuo metu veikia, dažnai atsako, kad kuria ir įrašinėja naujas dainas. Gražvydas – įvairių televizijos projektų dalyvis. Tik nesivarginkite ir neklauskite, kokiuose projektuose dalyvavęs, nes vardydamas vis tiek ką nors praleis. Vienas naujausių projektų, kuriame galėjome jį išgirsti, – TV3 trio šou „Trys muškietininkai“. „Jeigu rudenį projektas tęsis, tikrai dalyvausiu“, – sako Gražvydas.

Šaltinis: http://asgaliu.lrytas.lt/