017 m. liepos 3–9 dienomis poilsiavietėje Zelva vyko jau 9-oji aklųjų ir silpnaregių kūno kalbos mokymo stovykla. Dalyviams buvo vedamos fizinės kultūros, šokio, teatro improvizacijos, psichologijos ir etiketo, stiliaus ir mados paskaitos bei praktiniai užsiėmimai. Programoje dalyvavo neregiai iš Vilniaus, Kauno, Pasvalio ir kitų Lietuvos miestų, jiems talkino savanoriai. Visą savaitę dalyviai mokėsi pažinti savo kūno galimybes, suprasti ir naudotis kūno kalbos priemonėmis.
Psichologinių paskaitų metu dalyviai gilinosi į kūno kalbos psichologinius aspektus, mokėsi geriau pažinti ir valdyti savo būseną, tobulino raumenų įtampos valdymą, dėmesį, vaizduotę ir kitus savireguliacijos elementus. Įgytos žinios ir įgūdžiai turėtų būti naudingi kasdienėse bendravimo situacijose asmeniniame, socialiniame, kultūriniame ir profesiniame gyvenime.
Teatro užsiėmimų metu dalyviai susipažino su teatrinės raiškos priemonėmis: scenos judesio, scenos kalbos, vaidybos ir improvizacijos pratimais. Šios priemonės padeda suprasti kūno išraiškos bei valdymo galimybes, atlieka terapinę funkciją: leidžia „išlieti“ emocijas, pagerina žmonių dvasinę būseną ir socialinį bendravimą, elgesį, sustiprina pasitikėjimą, savigarbą, padeda išmokti bendrauti įvairiose situacijose.
Judesio ir šokio užsiėmimų metu dalyviai išmoko šokti įvairių visame pasaulyje populiarių šokių: Dominikos respublikos nacionalinių šokių Merengue, graikų Sirtakį, lėtą valsą ir du lietuvių liaudies šokius. Daug dėmesio skirta laikysenai, partnerio vedimui šokių aikštelėje. Dalyviai lavino koordinaciją, reakciją ir ritmo pojūtį šokdami poromis, po vieną linijomis ir ratu. Buvo keičiamasi poromis, bendraujama kūno kalba, suteikta žinių apie pramoginius ir socialiuosius šokius.
Stovyklos uždarymą vainikavo bendras dalyvių pasirodymas poilsiavietės vasarotojams. Mokymų dalyviai nugalėjo scenos baimę ir padovanojo žiūrovams daug nuotaikingų bei nuoširdžių akimirkų.
