Rugsėjo 16–17 dienomis Taline įvyko Europos aklųjų sąjungos ryšių su Europos sąjungos institucijomis komisijos posėdis, kuriame kartu su kitų 22 šalių atstovais dalyvavo ir LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė bei VšĮ LASS respublikinio centro vyr. specialistė Audronė Jozėnaitė. Dienotvarkėje buvo 15 klausimų, iš kurių daugiausia dėmesio buvo skirta Europos prieinamumo aktui (EPA), Marakešo sutarties įgyvendinimui, viešųjų tinklalapių ir viešųjų programėlių direktyvos įgyvendinimui visose ES šalyse.
Dėl Europos prieinamumo akto su įvairiais Europos parlamento komitetais buvo dirbama pastaruosius keletą metų. Aktas yra labai svarbus visoms neįgaliųjų grupėms, nes juo siekiama paslaugas ir produktus padaryti labiau prieinamus žmonėms su negalia. Be to, EPA prisidės prie JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo Europos sąjungos šalyse narėse bei užtikrins viešųjų paslaugų ir prekių prieinamumą visiems. Neįgaliųjų organizacijos siekia, kad EPA taptų stipriu ir teisiškai įpareigojančiu ES teisės aktu, įtvirtinančiu prieinamumo reikalavimus žmonėms su negalia. Deja, didelį susirūpinimą kėlė ir kelia Europos parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto paskelbta ataskaita dėl EPA. Minėto komiteto ataskaitoje buvo siūloma atsisakyti prievolės visas prekes ir paslaugas padaryti visapusiškai prieinamas žmonėms su negalia. Europos parlamento ataskaitoje, pateiktoje balsavimui, buvo siekiama išbraukti iš akto tas sritis, kurios jau yra reglamentuojamos kitų teisės aktų, kaip pavyzdžiui, transportas (kuris yra ypač svarbus neįgaliesiems). Europos aklųjų sąjunga buvo pateikusi labai daug pataisų ir savo siūlymų, iš kurių pagrindiniai buvo šie: reikalavimas į EPA įtraukti fizinės aplinkos ir infrastruktūros prieinamumo reikalavimus, prieinamumo reikalavimus viešiesiems pirkimams, reikalavimus pritaikomumui verslui, įtraukiant ir mažas įmones. Be to, EAS davė daug pataisų dėl reikalavimų pritaikyti audiovizualinių medijų turinį.
Europos parlamentas balsavo rugsėjo 14 dieną. Kaip informavo EAS Europos aklųjų sąjungos ryšių su Europos sąjungos institucijomis komisijos pirmininkas Rudolfo Katani, balsavimo rezultatai buvo neblogi, bet ne visai tenkinantys.
Komisijos posėdyje dalyvavo ir Deividas Hammersteinas, Pasaulio ir Europos aklųjų sąjungos vykdomų kampanijų ekspertas, žmogus, labai daug prisidėjęs siekiant, kad Marakešo sutartis atitiktų neregių lūkesčius. Kadangi yra likęs paskutinis žingsnis – sutarties ratifikavimas Europos Parlamente (tikimasi, kad tai bus padaryta gruodžio mėnesį) ir ES šalyse, Deividas Hammersteinas kalbėjo apie pavojus įgyvendinant sutartį praktikoje.
Posėdžio metu buvo diskutuota ir dalintasi informacija apie ES Viešųjų tinklalapių ir mobiliųjų programėlių viešajame sektoriuje direktyvą, kuri buvo priimta 2016 metais. Tai vienas svarbiausių laimėjimo pastaraisiais metais regėjimo neįgaliesiems. O ir laikas, skirtas direktyvai įgyvendinti, yra gana ribotas. Iki 2018 m. rugsėjo 23 d. visos ES šalys privalo perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Iki 2019 metų visi tinklalapiai, sukurti po 2018 m. rugsėjo 23 d. privalo būti prieinami neįgaliesiems. 2020-aisiais visi tinklalapiai turi būti pritaikyti, o iki 2021 m. birželio 23 d. turi būti pritaikytos visos mobiliosios programėlės. Europos neįgaliųjų forumas yra paruošęs šios svarbios direktyvos įgyvendinimo gaires, kuriomis gali naudotis visos šalys.
Komisijos pirmininkas informavo, kad, deja, niekas nebekalba apie vieningą Europos neįgaliųjų kortelę. Panašu, kad artimiausioje ateityje tokios dar neturėsime.
Kaip yra įprasta, posėdžio metu buvo pateikta daug informacijos apie Europos aklųjų sąjungos vykdomus projektus, Europos neįgaliųjų forumo sprendimus ir vykdomas kampanijas, diskutuota dėl ateinančių ketverių metų strategijos.