Gintaras Knieža (52 m.) – buvęs vilnietis, prieš keliolika metų palikęs miestą ir su antrąja žmona Tatjana išvykęs į Krūminių kaimą Varėnos rajone. Pasak Gintaro, netrukus įvyko keletas stebuklų, dėl kurių jiems su žmona ir dabar jau keturiais vaikais pavyko susikurti tokį gyvenimą, kokio norėjo.
Gintaras gimė aklas, vėliau tėvų pastangų dėka po kelių operacijų Odesoje pradėjo šiek tiek matyti. Mokėsi aklųjų ir silpnaregių mokykloje, kur skaitė Brailio raštu (skaityti paprastos knygos ar intenetinės svetainės jis negali ir dabar).
„Esu pusaklis“, – sakė linksmai nusiteikęs pašnekovas. Tačiau jis niekuomet nekeikė savo lemties ir visą laiką tikėjo, kad galės susikurti tokį gyvenimą, kokio norės.
Baigė režisūros studijas ir šiek tiek padirbėjo pagal specialybę, o vėliau tapo puodžiumi – pirštai, išlavinti Brailio rašto, gerai jautė molį. Nužiedus daugybę puodų ir kitokių indų, jo galvoje ėmė kirbėti mintis, kad norėtų gaminti plytas – ir ne bet kokias, o pagal senovinę technologiją.
Domėjosi, kaip tai daroma (informaciją surinkti buvo labai sudėtinga), ir planavo įsirengti dirbtuves, o tam visų pirma reikėjo žemės sklypo. Gintaras sakė, kad tuo metu nieko neturėjo – po skyrybų su pirmąja žmona namus paliko jai su dviem vaikais, išsikraustė pas kitą žmoną. Beje, su vaikais iš pirmosios santuokos jis bendrauja ir dabar.
Entuziazmo apimtas susirado žemės sklypą Varėnos rajone, kuriame matė savo ateitį, nors pakankamai lėšų jį įsigyti ir neturėjo. „Kai labai nori ir labai tiki, turi pasisekti. Pavyko šeimininkus įtikinti, kad už pirkinį dalimis sumokėsiu vėliau. Netrukus po to sekė antras stebuklas – paskambino naujas Lentvario gamyklos savininkas ir pasakė, kad gali mums atiduoti apie 400 tonų molio, kuris jiems nereikalingas, nes gamykla pertvarkoma. Tada žmonai pasakiau, kad jau tikrai pasistatysime namus ir dirbtuves“, – pasakojo Gintaras.
Kol pasistatys namus, įsikūrė statybiniame vagonėlyje. Ir netrukus sulaukė užsakymo, kurį vadina dar vienu stebuklu.
„Iš kažkur apie mus sužinojęs atvyko architektas vokietis su dideliu užsakymų senovinėms plytoms, skirtoms naujam išskirtiam namui statyti. Namo savininkas, mūsų sklype apsidairęs, pasakė: „Bet juk čia tuščia, kaip jūs tas plytas pagaminsite?“ Atsakėme, kad reikia – tai ir pagaminsime. Ir nežinau, gal mes jį savo tikėjimu užhipnotizavome, bet gavome 20 000 litų avansą, įsigijome degimo pečių, kitos reikiamos įrangos. Kai dabar pagalvoju, tai buvo didžiulė avantiūra, bet plytas pagaminome laiku“, – pasakojo Gintaras. Vos pradėjus kurtis pasitaikė ir kitas įspūdingas pasiūlymas – gaminti trispalvės spalvų plytas skulptūrai Laisvės kelias, nuo 2010 m. stovinčiai Vilniuje, Konstitucijos prospekte.
Visą straipsnį skaitykite www.lrytas.lt