Saugumas išmaniuosiuose namuose

Apie tai, kas yra išmanieji namai, jau ne kartą rašėme žurnale. Aptarėme jų privalumus, galimybes. Šiame straipsnyje norėčiau susitelkti į tai, kas visiems mums labai svarbu – tai saugumas išmaniuosiuose namuose. Į tai investuojame daug lėšų, pavyzdžiui, pirkdami daug įvairių išmaniųjų prietaisų – nuo dūmų detektoriaus iki išmaniosios spynos, tikėdamiesi, kad šie prietaisai padės gyventi saugiai. Ir taip, dažnai jie tikrai padeda. 

Eglė Jarmolavičiūtė, žurnalas „Mūsų žodis“

Prieš keletą metų vienas draugas manęs paklausė: „Iš kur tu tiek daug žinai apie visokius vaizdo skambučius, išmaniąsias spynas ir panašiai?“ Atsakiau jam, kad ši tema man įdomi, bet aš nuolat turiu kokių nors baimių, kurias sprendžiu įsigydama išmaniuosius prietaisus. Tad ar tikrai galime jaustis saugesni, pasitelkę technologijas? 

 Vaizdo skambutis 

Pradėsiu nuo mums, neregiams, aktualaus ir dažniausiai pasitaikančio klausimo: „Ar žinome, ką įsileidžiame į namus?“ Ar pasidomime, kas stovi prie mūsų durų prieš tą žmogų įsileisdami? Regintis žmogus gali pažiūrėti per durų akutę. Neregys gali paklausti, kas atėjo. Bet šiuolaikinės šarvuotos durys turi gana neblogą garso izoliaciją, tad gali būti sunku girdėti atvykėlį, esantį kitoje durų pusėje. Tad laimė, kad yra išmanieji vaizdo durų skambučiai. Jų yra daug ir įvairių: nuo paprasčiausio, kuris rodo atvykusio žmogaus veidą, iki tokių išmaniųjų įrenginių, kurie gali tą veidą ir atpažinti, o atpažinę – informuoti. 

Šįkart plačiau apie „Google“ vaizdo skambutį, bet ne dėl to, kad jis pats geriausias, bet todėl, kad jį naudoju ir kito nebandžiau. Šis įrenginys turi mano minėtą – veidų atpažinimo – funkciją. Ne ne, dar ne laikas ploti rankomis, kol kas ši funkcija veikia ne taip gerai, kaip norėtųsi. Pasitaiko, kad skambutis informuoja, kad atėjo konkretus žmogus, o pasirodo, tik kažkuo panašus į tą, apie kurį informavo. Bet ateityje, manau, ši funkcija veiks geriau. Vis dėlto ir dabar veikia pakankamai neblogai: tereikia „įvesti“ reguliariai besilankančių žmonių veidus, kai skambutis praneša „pastebėtas nepažįstamas veidas“. Pasijuntu kaip reginčioji, kai skambutis balsu pasako ateinančio žmogaus vardą ir aš žinau, ką įsileidžiu į namus! 

Kita man labai patinkanti funkcija – įrenginyje esanti vaizdo kamera gali atpažinti pakuotes. Geriausiai funkcija veikia, jei tai būna dėžė, bet neblogai veikia ir su kitomis pakuotėmis, pavyzdžiui, popieriniais maišeliais. Taigi atvykus kurjeriui skambutis praneš, kad pastebėtas žmogus su siunta. Jeigu siuntinys paliktas prie durų ir jeigu jis buvo paimtas, skambutis sako „pakuotės daugiau nematyti“). Čia man buvo nutikę visokių įdomybių. Karantino metu kurjeriai dažnai palikdavo siuntas prie durų. Dabar tarsi ir nebereikia to daryti, bet jie vis tiek jas palieka, kartais net nepasivargindami paskambinti. Šio skambučio dėka gaunu pranešimą į telefoną, kad pastebėta siunta, taigi spėju ją pasiimti, kol kas nors kitas to nepadarė. 

Galbūt ne tokios reikalingos, bet įdomios funkcijos, kad šis skambutis taip pat geba atpažinti gyvūnus ir automobilius. Reikia paminėti ir nelabai džiuginančią naujieną – tokios funkcijos kaip veidų, siuntų, gyvūnų atpažinimas – mokamos (kainuoja apie 5 eurus per mėnesį). 

Gana daug streso man keldavo situacijos, kai kas nors paskambindavo į duris nesant namie. Mat prieš tai turėjau kiek kitokį durų skambutį. Jo išmanumas buvo tik toks, kad jei kas nors paspausdavo skambučio mygtuką, aš gaudavau pranešimą į telefoną. Bet niekaip negalėdavau žinoti, kas ir ko nori. Man atrodydavo, kad kažkas blogo nutiko, ir tai reikia būtinai spręsti. Dabar, naudodama šį vaizdo skambutį, galiu stebėti, kas vyksta prie mano namo durų, ir jei kas nors skambina – paklausti, kas ir ko nori. Būna, žinoma, situacijų, kai įvyksta kažkas neaiškaus, pavyzdžiui, atsiranda kažkokia siunta, kurios neužsisakiau, o aš darbe. Tokiu atveju galima pasižiūrėti vaizdo istoriją, išsisaugoti vadinamąjį įvykį ir nusiųsti jį matančiam žmogui pasižiūrėti. Šis skambutis taip pat įrašo ir transliuoja garsą, tad tai irgi gali padėti suprasti, kas įvyko prie durų. O ir išmaniojo telefono programėlė labai patogi naudoti neregiui, visas funkcijas galima valdyti savarankiškai. Taip pat, kas svarbu daugeliui vartotojų, programėlė turi lietuvių kalbos sąsają. 

Skambučiai yra dviejų tipų: maitinami iš elektros tinklo ir akumuliatoriumi. Pastarasis, žinoma, karts nuo karto išsikrauna, tada tereikia skambutį ištraukti ir pakrauti. Tikriausiai jums kyla klausimas, kaip tas skambutis tvirtinamas? Ogi prie sienos prigręžiamas specialus metalinis laikiklis ir į jį vaizdo skambutis įsistato. Kai reikia jį išimti, komplektacijoje pridėtas specialus instrumentas, kurį reikia užkišti ir skambutį ištraukti. Dar vienas niuansas yra tas, kad jei norite, jog jis skambėtų realiu garsu, vaizdo skambučio aparatą reikia jungti prie esamo namų skambučio specialiu laidu ir statyti keitiklį, nes jeigu paprastai tokį įrenginį prijungsite prie skambučio, jis sudegs dėl per didelės įtampos. Todėl jei tik yra galimybė suteikti įrenginiui pastovų elektros šaltinį, rekomenduočiau įsigyti elektra maitinamą durų skambutį. Jei tokios galimybės nėra, reikia turėti kažką iš išmaniųjų namų linijos produktų – „Google Nest“, „Google Home Mini“ arba „Google Nest Display“ (pastarasis netgi suskambus skambučiui iš karto rodo, kas vyksta už durų). Jei nieko iš šių daiktų neturite, tai apie paspaustą skambučio mygtuką gausite pranešimą į telefoną. 

Kaip minėjau, rinkoje panašių produktų yra daug – ir pigesnių, ir brangesnių, ir su geresnėmis kameromis, ir prastesnėmis, skiriasi ir funkcijos, ir išmanusis valdymas. Kadangi daugiau nei vieno iš kitų panašių produktų nesu išbandžiusi – negaliu pasakyti, kiek jie tinkami naudoti neregiui. Sutikite, kad nusipirkus daiktą norisi išnaudoti visas jo funkcijas. Būtų tikrai liūdna, jei nusipirkus daiktą paaiškėtų, kad programėlė nepritaikyta, dėl to neįmanoma tam tikrų, o kartais ir visų funkcijų panaudoti. Tad prieš perkant būtina atlikti namų darbus – išsiaiškinti mano minėtus pritaikymo dalykus. Gaila, apžvalgų, o ypač orientuotų į neregius, tikrai nėra daug, tad pats geriausias būdas – keliauti į fizinę parduotuvę ir prašyti konsultantų parodyti daiktą. Ten vietoje parsisiųsti įrenginio programėlę ir išbandyti jį tiesiog parduotuvėje. Man teko išbandyti vieną įrenginį, kur galima pridėti demonstracinį išmanųjį prietaisą ir virtualiai jį valdyti. Deja, bet kol kas tokia praktika menkai taikoma, kuriant išmaniąsias programėles. 

Išmanioji spyna 

Kitas svarbus dalykas, norint saugiai gyventi išmaniuosiuose namuose, tai, žinoma, išmanioji spyna. Jų taip pat yra galybė. Skiriasi, žinoma, atrakinimo būdais ir kaina. Lietuvoje jau galime tokių spynų įsigyti, tik vėlgi, svarbu ieškoti galimybių išbandyti, įsitikinti, kad programėlė pritaikyta. 

Kuo gera išmanioji spyna? Ar ji tikrai reikalinga? Pirmiausia noriu paneigti įsivaizdavimą, kad jei turi išmaniąją spyną ir gali ją atrakinti pirštų atspaudu ir telefonu, tai nereikia nešiotis raktų. Raktus nešiotis reikia visada, tik rakinti jais nereikia, na, arba dažniausiai nereikia. Šiuo atveju raktai skirti tam, kad jei išsikrautų baterijos ar atsitiktų kokia kita bėda – raktu visada galėsime atrakinti. Jei prie spynos nesiūlomi avariniai raktai, tokio įrenginio pirkti labai nerekomenduoju.