Sausio 4 dieną minima pasaulinė Brailio rašto diena. Šešių taškų raštas skirtas neregiams ir silpnaregiams pavadintas jo įkūrėjo Luji Brailio vardu. 1825 m., būdamas šešiolikos, L. Brailis sukūrė raštą, pripažintą ir naudojamą visame pasaulyje. Brailio rašto pagrindas — stačiakampio formos šešiataškis. Naudojant kombinacijas nuo vieno iki šešių taškų ir keičiant jų išsidėstymą, gaunamos 63 nesikartojančios kombinacijos. Priklausomai nuo konteksto ta pati taškų kombinacija gali reikšti raidę, natas ar skaitmenį. Tekstas atspausdintas brailio raštu užima 4-5 kartus daugiau vietos nei reginčiųjų raštas.
Rašytinės kalbos neįmanoma išmokti, nemokant rašyti ir skaityti teksto pačiam, teigia pedagogai. Todėl regos negalią turintys žmonės tapti raštingais gali tik mokėdami rašyti ir skaityti brailiu. Rašmenys turi būti tinkamo dydžio, kad tilptų po rodomojo piršto pagalvėle. Dažniausiai skaitoma abiejų rankų rodomaisiais pirštais. Gerai matant raštą galima skaityti ir akimis. Išmokti skaityti pirštais užtrunka ilgiau. Mokymosi trukmė priklauso nuo pirštų jautrumo ir besimokančiojo sugebėjimų. Kad skaitymas taptų malonumu, vienam prireikia pusės metų, kitam – metų ir ilgiau.
Rašymui brailio raštu anksčiau naudotas specialus trafaretas su šešiataškių langeliais ir duobutėmis taškams bei grifelis. Vėliau atsirado brailio rašto mašinėlės. Su kompiuteriais atsirado ir vadinamosios brailio rašto eilutės – tekstą brailio ženklais atvaizduojantys įrenginiai. Šiais laikais brailio šešiataškį rašyti žinutėms galima naudoti ir mobiliuosiuose telefonuose. Brailio klaviatūros programėlė būna integruota arba ją galima atsisiųsti į išmanųjį telefoną. Rašydamas brailio rašmenimis neregys žinutę parašo reginčiųjų raštu.
Nepaisant brailio rašto privalumų, prieš pusę amžiaus pradėta svarstyti, ar iš neregių ir silpnaregių gyvenimo jo neišstums garsinės knygos, o pastaraisiais dešimtmečiais ir ekrano skaitymo programa, kuria regos negalią turintys asmenys naudoja mobiliuosiuose telefonuose ir kompiuteriuose. Ši programinė įranga visą prietaiso teikiamą informaciją paverčia tekstu ir perduoda neregiui balso sintezatoriumi.
Tačiau vien klausydamasis balsu skaitomų knygų, žmogus negali gerai išmokti nei gimtosios, nei užsienio kalbos rašybos. Itin svarbu skatinti vaikus pamėgti knygą, suformuoti gerus jų skaitymo įgūdžius. Regos negalią turintys vaikai ir jaunuoliai vis dar tebelieka viena labiausiai kultūrinę atskirtį patiriančių visuomenės grupių. Patrauklių, jiems prieinamų knygų brailio raštu išleista labai nedaug, o jų pasirinkimas stipriai skiriasi nuo šiandienių vaikų ir jaunimo galimų skaityti, populiarių knygų sąrašo. Lietuvoje brailio raštu skaito daugiau nei 700 žmonių. Jaunuosius skaitytojus brailio raštu be mokyklinių vadovėlių pasiekia geriausiu atveju vos keliolikos pavadinimų knygos, skirtos įvairaus amžiaus grupėms vaikams ir jaunuoliams. Bet kokiu matu matuojant, tai yra labai mažai.
Lietuvoje vienintelis periodinis leidinys leidžiamas brailio raštu yra nuo 1959 metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos mėnraštis „Mūsų žodis“ (taip pat jis leidžiamas padidintu reginčiųjų raštu, garsiniu formatu).
Pastaruoju metu užrašų Brailio raštu vis daugėja. Jau privalu Brailiu užrašyti vaistų pavadinimus ant pakuočių. Vis daugiau Brailio užrašų atsiranda viešbučiuose, poliklinikose, paslaugas teikiančiose įstaigose numeruojant kabinetus, liftuose, maitinimo įstaigų meniu, ant laiptų turėklų, taip pat lankytinuose objektuose – prie pastatų taktilinių maketų, regioniniuose turizmo centruose, pažintiniuose takuose, muziejuose, prie eksponatų. Aklieji ir silpnaregiai taip pat Brailio užrašus randa traukinių stotyse ir vagonuose, oro uostuose.
Nuotraukoje – vyro pirštai skaitantys brailiu (foto V. Kalniko)