2026 metų liepos 25 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) mini organizacijos šimtmetį. Viena seniausių iki šiol veikiančių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje per šimtą metų nuėjo ilgą kelią: nuo pirmųjų pokalbių apie neregių teisę mokytis ir dirbti iki aktyvios, šiuolaikiškos bendruomenės, ginančios regos negalią turinčių žmonių teises.
LASS istorija prasidėjo 1926 metų liepos 24–25 dienomis Kaune, tuometėje laikinojoje Lietuvos sostinėje. Į pirmąjį Lietuvos aklųjų suvažiavimą neregiai atvyko iš įvairių šalies vietų – kai kurie jų miesto gatvėmis ėjo įsikibę į virvę, vedami reginčiojo.
Suvažiavime kalbėta apie šiandien savaime suprantamais atrodančius, tačiau anuomet drąsius dalykus: galimybę neregiams mokytis, įgyti profesiją ar amatą, dirbti ir būti savarankiškais visuomenės nariais. Ne visi dalyviai šiomis idėjomis iš karto patikėjo. Kai kurie manė atvykę gydytis akių, o kalbas apie organizaciją ir savarankiškumą laikė beprasmėmis. Vis dėlto suvažiavimo metu buvo įkurta pirmoji neregių organizacija Lietuvoje – Lietuvos aklųjų sąjunga.
„Prieš šimtą metų organizacijos kūrėjai pradėjo nuo, atrodytų, paprastos, bet tam laikui labai drąsios minties – neregys gali mokytis, dirbti, kurti šeimą ir būti naudingas savo valstybei. Šiandien ši mintis išaugo į daug platesnį siekį: kad žmogus su regos negalia galėtų pats rinktis savo gyvenimo kelią ir naudotis tomis pačiomis galimybėmis kaip visi kiti. Ši sukaktis – atsakomybė išsaugoti nueito kelio prasmę ir drąsiai žengti į antrąjį šimtmetį“, – sako LASS prezidentas Paulius Kalvelis.
Švietimo pradžia ir Brailio raštas lietuvių kalba
Vienu svarbiausių pirmųjų organizacijos dešimtmečių įvykių tapo lietuviškosios Brailio abėcėlės sukūrimas. 1927 metais Nepriklausomybės kovų savanoris Pranas Daunys, kovose netekęs regėjimo, pritaikė Louiso Braille’io šešių taškų rašto sistemą lietuvių kalbai. Taip neregiams atsivėrė galimybė savarankiškai skaityti, rašyti ir mokytis gimtąja kalba.
1928 metų vasario 27 dieną duris atvėrė pirmoji neregių ugdymo įstaiga Lietuvoje – Kauno aklųjų institutas. Jame vaikai ir jaunuoliai mokėsi bendrojo lavinimo dalykų, muzikos ir amatų. 1937 metais keturi buvę instituto auklėtiniai pradėjo mokytis masažo – ši profesija vėliau tapo viena iš svarbių regos negalią turinčių žmonių savarankiškumo ir užimtumo sričių.
1955 metais Kauno aklųjų mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida, o trys jos absolventai įstojo į Vilniaus universitetą. Lionginas Ragėnas ir Adolfas Venckevičius tapo žurnalistais bei rašytojais, Valentinas Vytautas Toločka – socialinių mokslų daktaru. Jie parodė, kad aukštasis mokslas neregiams nėra nepasiekiamas.
Bendruomenė, pati kūrusi savo ateitį
Sovietmečiu neregiai dirbo specialiose įmonėse, veikusiose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Aplink jas kūrėsi uždaros, tačiau stiprios bendruomenės, veikė kultūros, švietimo ir sporto būreliai. Iš pačių uždirbtų lėšų organizacija statė bendrabučius ir gyvenamuosius namus, rėmė mokslą, kultūrą, sportą ir reabilitaciją.
LASS iniciatyva bei lėšomis buvo įgyvendinti ir visai visuomenei svarbūs projektai. 1975 metais Vilniuje pradėjo veikti moderni aklųjų ir silpnaregių mokykla, šiandien žinoma kaip Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Kaune įrengta požeminė perėja, skirta saugesniam neregių judėjimui, o 1976 metais atidaryta organizacijos lėšomis pastatyta Respublikinė akių ligoninė – dabartinė Kauno klinikų Akių ligų klinika. Vilniuje taip pat pastatytas plaukimo baseinas ir sporto salė, kur treniravosi regos negalią turintys žmonės.
Nuo „Mūsų žodžio“ iki skaitmeninės bibliotekos
1959 metais Brailio ir reginčiųjų raštu pradėtas leisti žurnalas „Mūsų žodis“. Tai buvo erdvė, kurioje patys neregiai kartu su profesionaliais žurnalistais pasakojo apie savo gyvenimą, darbą ir siekius, kėlė reabilitacijos, švietimo bei integracijos klausimus. Žurnalas be pertraukų kiekvieną mėnesį leidžiamas iki šiol.
1962 metais išleista pirmoji garsinė knyga neregiams – Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus“. Nuo jos prasidėjo sisteminga garsinių leidinių istorija Lietuvoje. Knygas įgarsino žinomi radijo diktoriai ir teatro aktoriai, o magnetines juostas ir kasetes ilgainiui pakeitė kompaktiniai diskai bei skaitmeniniai formatai.
1966 metais atskiros aklųjų bibliotekos buvo sujungtos į vieną Respublikinę aklųjų biblioteką. Vėliau ji tapo valstybės bibliotekų sistemos dalimi, o 2024 metais gavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vardą. Šiandien regos negalią ar skaitymo sutrikimų turintys žmonės tūkstančius prieinamų leidinių gali pasiekti virtualioje bibliotekoje ELVIS.
LASS balsas, kurio nepavyko nutildyti
Ypatingą vietą organizacijos istorijoje užima 1991 metų sausio įvykiai. Sovietų kariuomenei užgrobus Lietuvos radiją ir televiziją, Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studija Vilniuje atvėrė duris Lietuvos radijui.
Naktį iš sausio 14-osios į 15-ąją iš LASS priklausiusios studijos vėl nuskambėjo Lietuvos himnas ir radijo diktorių balsai. Šitaip pasauliui buvo pasiųsta žinia, kad Lietuvos valstybė gyva, o jos balsas nenutilo. Radijo transliacijos studijoje vyko beveik iki 1991 metų pabaigos. Šį LASS bendruomenės ir darbuotojų pilietinės drąsos liudijimą šiandien primena prie pastato Naugarduko gatvėje atidengta atminimo lenta.
Nuo pirmųjų varžybų iki paralimpinio aukso
Regos negalią turinčių žmonių sportas taip pat augo kartu su organizacija. 1968 metais Lietuvoje pradėtas žaisti aklųjų ritinys, dabar geriau žinomas golbolo pavadinimu. Lietuvos golbolo rinktinė skina pergales pasaulyje: 2000 metais Sidnėjaus paralimpinėse žaidynėse ji iškovojo sidabrą, o 2016 metais Rio de Žaneire – paralimpinį auksą.
1988 metais Seule paralimpinius medalius laimėjo lengvaatlečiai Vytautas Girnius ir Danutė Linkevičiūtė-Šmydek, o 1992 metais Barselonoje regos negalią turintys sportininkai jau atstovavo nepriklausomai Lietuvai. Vėliau paralimpinėse žaidynėse pergales pelnė lengvaatlečiai, golbolininkai, plaukikai ir kitų sporto šakų atstovai.
100 metų kuriant prieinamesnę Lietuvą
Atkūrus nepriklausomybę, viena svarbiausių LASS veiklos krypčių tapo fizinės ir skaitmeninės aplinkos prieinamumas. 1992 metais organizacija priimta į Pasaulio aklųjų sąjungą, sustiprėjo ryšiai su Vakarų šalių organizacijomis ir gerosios patirties sklaida.
1999 metais Vilniuje nutiestas pirmasis regos negalią turintiems žmonėms pritaikytas taktilinis takas. LASS buvo viena pirmųjų organizacijų Lietuvoje, pradėjusių kalbėti apie universalų dizainą – aplinką, kuria patogu naudotis kiekvienam žmogui.
LASS iniciatyva Lietuvoje pradėtos rengti liečiamosios meno parodos, atsirado architektūros objektų maketų, spektaklių, kino filmų ir sporto transliacijų su garsiniu vaizdavimu. Šuo vedlys Lietuvoje tapo finansuojamu valstybės. Organizacija nuosekliai dirba, kad interneto svetainės, elektroninės paslaugos, transportas, kultūros įstaigos, mokėjimo priemonės ir kitos kasdienės paslaugos būtų prieinamos žmonėms su regos negalia.
Technologijos iš esmės pakeitė neregių galimybes mokytis, dirbti ir savarankiškai tvarkyti kasdienius reikalus. Kompiuteriai, išmanieji telefonai, ekrano skaitymo programos, lietuviški kalbos sintezatoriai, navigacijos bei aplinkos atpažinimo programėlės tapo kasdieniais įrankiais.
Šimtmetis, minimas visoje Lietuvoje
LASS jubiliejiniai metai prasidėjo dar balandį – šimtmečio renginių programą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atidarė bendruomenės susitikimas ir operetė „Linksmoji našlė“.
Gegužę LASS bendruomenė leidosi į jubiliejinį žygį Camino Lituano keliu, kuriame buvo iškilmingai atidaryta, pačių LASS bendruomenės narių ir žygeivių savanorių įrengta LASS 100 km Camino Lituano kelio atkarpa.
Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje surengtas choro „Veritas“ sakralinės muzikos koncertas „Magnificat“, o birželį bendruomenė iš visos Lietuvos susitiko LASS sąskrydyje Babtyno–Žemaitkiemio dvare.
Šimtmečio proga visus metus organizuojami susitikimai, kultūros, sporto ir bendruomeniniai renginiai visoje šalyje.
Rugsėjo 11 dieną 11 val. LASS bendruomenė rinksis į Maldos dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Į šimtmečio Šv. Mišias kviečiami ne tik LASS bendruomenės nariai, bet ir vilniečiai, miesto svečiai.
Jubiliejinius metus spalio 15 dieną 18 val. vainikuos baigiamasis šimtmečio renginys Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – Valstybinio choro „Vilnius“ koncertas LASS šimtmečiui paminėti.
„Į antrąjį šimtmetį žengiame matydami ne ribas, o galimybes. Norime Lietuvos, kurioje žmogui su regos negalia nereikėtų prašyti išimčių, nes mokslas, darbas, kultūra, technologijos ir viešosios paslaugos nuo pat pradžių būtų kuriamos visiems. Per šimtą metų išmokome, kad didžiausi pokyčiai prasideda tada, kai patys žmonės patiki savo galimybėmis, susitelkia ir dirba link vieno tikslo. Šią prasmę nešamės toliau“, – teigia LASS prezidentas P. Kalvelis.