Nors Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas galioja jau daugiau nei metus, žmonių su regos negalia patirtis rodo, kad praktinis jo įgyvendinimas stringa. Apie galimus kasdien naudojamų mobiliųjų programėlių ir skaitmeninių paslaugų prieinamumo pažeidimus atsakingoms rinkos priežiūros institucijoms pranešę žmonės dažnai nesulaukia nei atsakymų, nei informacijos apie atliktą vertinimą, nei realių pokyčių.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTA). Institucijos patikino, kad į problemą pasigilins, tačiau LASS pabrėžia laukianti ne bendro pobūdžio pažadų, o konkrečių sprendimų, kurie užtikrintų veiksmingą įstatymo taikymą.
Kreipimąsi institucijoms parengęs LASS elektroninės aplinkos prieinamumo specialistas Andžejus Ravanas apibendrino kelių bendruomenės narių patirtis bandant pranešti apie galimus prieinamumo pažeidimus. Jie atskleidė ne pavienį nesusipratimą, o galimą sisteminę problemą.
„Šiandien turime įstatymą, įvardytas rinkos priežiūros institucijas ir komisiją, kuri koordinuoja gaminių bei paslaugų prieinamumo klausimus. Tačiau žmogui pabandžius praktiškai pasinaudoti įstatymo suteikiama apsauga, visas mechanizmas ima byrėti. Kreipimaisi lieka be atsakymų, keliauja iš vienos institucijos į kitą, o galiausiai žmogus taip ir nesužino, ar jo nurodytas galimas pažeidimas buvo ištirtas“, – sako A. Ravanas.
Apie „Bolt Food“ prieinamumo problemas pranešę žmonės atsakymų negavo
Keturi regos negalią turintys žmonės kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl mobiliosios programėlės „Bolt Food“ prieinamumo trūkumų. Visi jie pateikė užklausas, kuriose konkrečiai aprašė naudojantis programėle kylančias problemas.
Trys žmonės kreipimusis išsiuntė bendruoju VVTAT elektroninio pašto adresu. Nors automatiniai pranešimai patvirtino, kad laiškai gauti, per daugiau nei du mėnesius nė vienas asmuo nesulaukė nei atsakymo, nei informacijos apie kreipimosi nagrinėjimą.
A. Ravanas skundą pateikė per VVTAT Vartotojų teisių informacinę sistemą (VTIS). Tačiau paaiškėjo, kad ir pati skundų teikimo sistema turi prieinamumo problemų ekrano skaitymo programų naudotojams bei nėra pritaikyta pranešti apie skaitmeninių paslaugų prieinamumo problemas.
Paskutiniame skundo pateikimo etape sistema privalomai reikalavo pridėti apmokėjimo kvitą, nors skundo esmė buvo mobiliosios programėlės prieinamumas, o ne konkretus pirkinys. Pateikti skundą pavyko tik vietoje kvito įkėlus tuščią dokumentą.
Kadangi „Bolt Food“ valdytojas registruotas Estijoje, VVTAT atsisakė skundą nagrinėti ir perdavė jį Europos vartotojų centrui Lietuvoje. Šis savo ruožtu informavo negalintis įpareigoti paslaugos teikėjo imtis veiksmų. Vėliau klausimas buvo perduotas Estijos priežiūros institucijai, tačiau vartotojas buvo įspėtas, kad informacija apie vertinimo eigą ar atliktus veiksmus jam gali būti neteikiama. Tuo skundo nagrinėjimas vartotojui faktiškai ir baigėsi.
„Žmogus atliko viską, ko iš jo reikalaujama: nustatė problemą, pirmiausia kreipėsi į paslaugos teikėją, o situacijai nesikeičiant – į įstatyme nurodytą rinkos priežiūros instituciją. Tačiau vietoje aiškaus proceso jis pateko į institucijų labirintą. Net jei priežiūros veiksmai ir buvo pradėti, žmogus neturi jokios galimybės sužinoti, ar problema įvertinta ir ar ji bus šalinama“, – teigia A. Ravanas.
Be atsako liko ir kreipimaisi dėl „LastMile“ bei naujienų portalų
Trys LASS bendruomenės nariai VVTAT taip pat pranešė apie mobiliosios programėlės „LastMile“ prieinamumo trūkumus. Visi pareiškėjai gavo automatinius patvirtinimus, kad jų laiškai pasiekė tarnybą, tačiau jokio atsakymo, informacijos apie nagrinėjimą ar priimtus sprendimus nesulaukė.
Analogiška situacija susiklostė kreipiantis dėl portalų „Delfi“, „15min“ ir LRT skaitmeninių paslaugų prieinamumo trūkumų. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) telefonu nurodė informaciją pateikti raštu bendruoju elektroninio pašto adresu. Tai padarė trys bendruomenės nariai, tačiau nė vienas atsakymo negavo.
A. Ravanas pabrėžia, kad prieinamos skaitmeninės paslaugos žmonėms su regos negalia nėra papildomas patogumas. Mobiliosiomis programėlėmis užsakomas maistas ir kasdienės prekės, atliekami mokėjimai, gaunamos naujienos bei visuomenei svarbi informacija. Jei programėlė nesuderinama su ekrano skaitymo programa, žmogus negali savarankiškai atlikti pagrindinių veiksmų, paslauga jam tampa iš dalies arba visiškai neprieinama: „Kai žmogus negali savarankiškai užsisakyti maisto, apsipirkti ar perskaityti naujienų, kalbame ne apie techninę smulkmeną. Kalbame apie savarankiškumą, lygias galimybes ir teisę visavertiškai dalyvauti visuomenėje. Todėl negalime sutikti, kad pranešimai apie galimus prieinamumo pažeidimus tiesiog nugultų institucijų elektroninio pašto dėžutėse.“
LASS laukia konkrečių veiksmų
Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą rengė SADM, o ANTA veikia Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija. Jos veikloje dalyvauja rinkos priežiūros institucijų, valstybės įstaigų, verslo, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Į komisijos sudėtį įtraukti ir LASS viceprezidentas Vilmantas Balčikonis bei LASS elektroninės aplinkos prieinamumo specialistas Andžejus Ravanas.
Kreipiantis į SADM ir ANTA prašoma įvertinti, ar toks rinkos priežiūros institucijų reagavimas atitinka įstatymo tikslus ir jame numatytą priežiūros mechanizmą. Taip pat prašoma užtikrinti, kad žmonėms su negalia būtų aiškiai ir viešai pateikta informacija, kur, kokiu būdu bei kokia forma pranešti apie galimus pažeidimus ir kaip tokie pranešimai turi būti nagrinėjami.
SADM ir ANTA atstovai pažadėjo į iškeltą problemą pasigilinti. LASS šį institucijų dėmesį vertina kaip pirmą žingsnį, tačiau laukia konkrečių veiksmų.
„Į SADM ir ANTA kreipėmės todėl, kad ministerija buvo atsakinga už direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, o Agentūra dalyvauja koordinuojant įstatymo įgyvendinimą. Vis dėlto didžiausia atsakomybė šioje situacijoje tenka rinkos priežiūros institucijoms, nes jų sukurti ir deklaruojami priežiūros mechanizmai akivaizdžiai neveikia. Vien įrašyti prieinamumo reikalavimus į įstatymą nepakanka. Turi veikti aiškus, prieinamas ir realiai veiksmingas mechanizmas, leidžiantis žmogui pranešti apie galimą pažeidimą ir žinoti, kad jo pateikta informacija buvo įvertinta. Priešingu atveju įstatymas lieka tik deklaracija, o žmogus su negalia – vienas prieš neprieinamą paslaugą ir nereaguojančią sistemą“, – teigia A. Ravanas.