2026 metais viena seniausių mūsų šalies nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – mini savo veiklos šimto metų sukaktį. Šimtas metų – šimtas kilometrų „Camino Lituano“ LASS šimtmečio maršrutu!
Matyti galimybes: LASS žingsnis į antrąjį šimtmetį
Ankstesnėse stotelėse trumpai apžvelgėme LASS kelią per šimtą jos veiklos metų. Priminsime, kad LASS Lietuvoje yra viena seniausių iki šiol veikiančių nevyriausybinių organizacijų, įkurta 1926 metais Kaune. Lyginant su panašiomis Vakarų šalių organizacijomis, šimtas veiklos metų nėra daug. Kai kurios analogiškos organizacijos jau yra pradėjusios trečiąjį ar bebaigiančios antrąjį šimtmetį. Tiktai kiekviena valstybė turi savo istorinį kelią, ne geresnį ir ne blogesnį nei kiti.
Kaip gyvena Lietuvos neregiai ir silpnaregiai jų nacionalinei organizacijai žengiant per šimtmečio slenkstį? Intensyviai, kūrybiškai, atvirai pasitikdami gyvenimo iššūkius, atsiverdami jo galimybėms. Jie nori gyventi savarankiškai, naudotis tomis pačiomis galimybėmis kaip ir negalios neturintys žmonės. Jaunimas studijuoja, baigęs mokslus dirba, sportuoja, keliauja. Vyresni žmonės irgi gyvena aktyviai, dalyvauja įvairiose socialinio, kultūrinio, visuomeninio gyvenimo srityse, yra savo valstybės piliečiai. Štai tik keli pavyzdžiai: kaunietis Martynas ir vilnietis Vytautas dirba banke programuotojais, Vytauto brolis Paulius taip pat programuoja, dirba tarptautinėse bendrovėse. Eglė dirba garso režisiere Lietuvos radijuje, Irma Vilniaus universitete magistrantūroje studijuoja kalbas ir kuria radijo laidas, Ugnė studijuoja doktorantūroje, rašo disertaciją apie neregių įtraukųjį ugdymą, Andžejus konsultuoja informacinių technologijų klausimais interneto svetainių kūrėjus, verslo, telekomunikacijos įmones. Oksana ir Edgaras ruošiasi paralimpinėms žaidynėms, Vladas mėgaujasi užtarnautu poilsiu prieš tai daugiau nei ketvirtį amžiaus dainavęs Lietuvos operoje, Leonas penkiasdešimt metų vadovavo vienai sėkmingiausių aklųjų ir silpnaregių įmonių, puoselėja savo rankomis sodintą ir išaugintą sodą. Virgilijus yra pynėjas, liaudies meistras, Gediminas – matematikos mokytojas, visą gyvenimą žaidžia šachmatais.
Regos negalią turintys žmonės sėkmingai įvaldo informacines technologijas. Neregys su kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu rankose – jau kasdienybė. Neregiai naudojasi ne tik internetu, socialiniais tinklais, bet ir navigacijos programėlėmis, dirbtiniu intelektu. Lietuvoje dirba daugiau nei pusantro šimto regos negalią turinčių masažuotojų. Daugelis jų yra patyrę savo srities specialistai. Dalis jų yra įkūrę nuosavus masažo salonus.
Neregiai ir silpnaregiai sportuoja – nuo pirmosios paralimpiados (1992 m.), kurioje Lietuva dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė, dalyvavo ir regos negalią turintys sportininkai: pergales skynė lengvaatlečiai, Lietuvos golbolo rinktinė, kitų sporto šakų atstovai. Šiuo metu yra daugiau nei dešimt neregių ir silpnaregių, bent kartą įveikusių maratono distanciją. Prieš keliasdešimt metų tiek tai padariusių žmonių vargu ar galėjai rasti visoje Lietuvoje? Ne visi žmonės gali būti profesionalūs sportininkai ar sportą kultivuoti mėgėjiškai. Jie eina „Camino Lituano“ keliu, renkasi kitas sveikatingumo formas.
Neregiai keliauja. Su draugais, šeimos nariais ir visai vieni. Štai Eglė praėjusiais metais viena, savarankiškai keliavo po Ameriką: savo įspūdžius ir patirtis ji aprašė 2025 m. pabaigoje-2026 m. pradžioje straipsnių serijoje žurnale „Mūsų žodis“. Pasitelkdami garsinio vaizdavimo metodą, aklieji „žiūri“ spektaklius, kino filmus, krepšinio rungtynes.
Paklausite, kaip su visu tuo susijusi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga? Neregiai, kaip ir regos negalios neturintys žmonės, laisvi rinktis gyvenimo būdą, hobį, specialybę, veiklos sritį. LASS skatina šią negalią turinčių žmonių bendrystę, tarpusavio pagalbą, skatina ir palaiko gerąją patirtį, visiems neregiams svarbias ir naudingas iniciatyvas. LASS, gindama savo narių teisėtus interesus, veikia ir praktiškai: LR vyriausybėje, Seime, kitose institucijose. 2024 metais, sekant ilgamečiu Vakarų valstybių pavyzdžiu, į Lietuvą atkeliavo pirmieji šunys vedliai. LASS pavyko pasiekti, kad šunų pagalbininkų įsigijimą nuo 2026 metų remtų valstybė.
2025 m. birželio 28-ąją įsigaliojo žmonėms, turintiems individualių poreikių, itin svarbi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“. Dar 2022 m. LR Seimas šią ES direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą. LASS jau nuo 2023 m. vidurio viešina tiek pačią ES direktyvą, tiek įstatymą. Tiktai net patys geriausi ir teisingiausi įstatymai negali garantuoti žmonių tarpusavio ryšio, vieni kitų supratimo, visuomenės solidarumo. Neregys savarankiškai negali naudotis greito maisto automatu, nes liečiamajame ekrane reikia pasirinkti norimą produktą ir patvirtinti savo pasirinkimą – tai įstatymo pažeidimas ar dar ne?
Užuot narpliojus įvairių sričių teisinius niuansus, veiklos šimtmetį mininti LASS kviečia drauge kurti tolerantišką, atvirą visuomenę, kurioje visi jos nariai turėtų lygias galimybes mokytis, dirbti, kurti, būti savo valstybės piliečiais, atsakingais už jos ateitį.
Štai tokia yra LASS ir visa neregių ir silpnaregių bendruomenė, žengianti į antrąjį veiklos šimtmetį.
Eidami „Camino Lituano“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šimtmečio maršrutu, 100 kilometrų nuo Kauno (Pažaislio vienuolyno), per Prienus iki Alytaus, kas 10 kilometrų rasite specialiu „Camino Lituano“ ir LASS logotipu pažymėtą stotelę. Nuskenavę QR kodą, klausykitės LASS šimtmečio istorijos tęsinio.
Bendrystėje – mūsų stiprybė! Dėkojame, kad šimtmetį švenčiate kartu su LASS!