2026 metais viena seniausių mūsų šalies nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – mini savo veiklos šimto metų sukaktį. Šimtas metų – šimtas kilometrų „Camino Lituano“ LASS šimtmečio maršrutu!
Kelias į prieinamą Lietuvą
1992 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga priimta į Pasaulio aklųjų sąjungą. Prasidėjo tarptautinis bendradarbiavimas, plėtėsi ryšiai su Vakarų šalių aklųjų organizacijomis. Tūkstantmečių sandūroje kilo naujų įdomių iniciatyvų ir veiklų, besitęsiančių iki šių dienų.
1999 metais Vilniuje, Skroblų gatvėje, nutiesiamas pirmasis akliesiems ir silpnaregiams pritaikytas reljefinis šaligatvis (taktilinis takas). Jam panaudotos specialios geltona spalva nudažytos reljefinės plytelės. Vėliau tokios ar labai panašios plytelės pradėtos naudoti ir kituose miestuose tiesiant šaligatvius, žymint perėjas ar įėjimus į viešosios paskirties pastatus. Lietuvos aklieji reljefinių plytelių idėją parsivežė 1998 metais iš stažuotės Olandijoje.
Su pirmuoju reljefiniu taku Lietuvoje pradėjo atsirasti universalaus dizaino samprata – viešoji aplinka turi būti vienodai prieinama visiems žmonėms: neturintiems negalios ar ją turintiems, senjorams, mamoms su vežimėliais, laikinų sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Praėjus beveik trims dešimtmečiams vis mažiau žmonių klausinėja, kam visa tai reikalinga? LASS buvo viena pirmųjų, kėlusi universalaus dizaino idėją tiek praktiniu, tiek politiniu lygmeniu, skatinusi diskusijas šia tema akademinėje bendruomenėje.
2000 metais Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje (dabar – Lietuvos audiosensorinė biblioteka), surengta unikali taktilinė (liečiamoji) paroda „Nuo Lespiugo „Veneros“ iki Rodeno „Mąstytojo““. Jos eksponatus buvo galima ne tik apžiūrinėti, bet ir liesti, išardyti ir sudėti vėl iš naujo. Parodą sudarė 12 natūralaus ir sumažinto dydžio skulptūrų kopijų. Taip pat 12 analogiškų dėlionių, skirtų modeliavimui, geresniam atskirų kūno dalių pažinimui. Liesdamas jas, neregys turėjo galimybę susipažinti, kaip skirtingos epochos bei meno stiliai vaizdavo žmogaus kūną, pajusti formų ir linijų įvairovę. Parodą surengė LASS kartu su „Artesens“ asociacija iš Prancūzijos. Po dvejų metų asociacija „Artesens“ Lietuvoje pristatė dar vieną taktilinę parodą „Pažinkime gamtą drauge su Cézanne’u“. Šiomis dviem parodomis prasidėjo iki šiol besitęsiantis LASS bendradarbiavimas su Lietuvos muziejais gerinant meno, kultūros, architektūros vertybių prieinamumą žmonėms su regos negalia. Vienas naujausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus aplinkos pritaikymas regos negalią turintiems žmonėms, čia vykstančios edukacijos. 2025 m. brailio ir reginčiųjų raštu su taktilinėmis iliustracijomis išleistas parodos „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ katalogas.
2008 metų viduryje LASS savo nariams surengė pažintinę kelionę į Belgijos sostinėje Briuselyje įsikūrusį parką po atviru dangumi „Mini Europa“. Šiame parke sukaupti valstybių, ES narių, garsiausių architektūros paminklų, charakteringiausių etnografinių statinių maketai. Paminklų maketai įvairūs – nuo keliasdešimt centimetrų iki dviejų ar trijų metrų aukščio, bet visus ar beveik visus juos galima apimti rankomis, paliesti, suprasti statinio visumą, proporcijas, atskiras jo dalis. Tai buvo ne tik unikali galimybė tiesiogiai susipažinti su Europos kultūriniu paveldu, architektūros menu, jo raida, bet ir patiems Lietuvoje skatinti tokių maketų radimąsi.
Įvairių bandymų ir net vykusiai pagamintų pastatų ar atskirų kvartalų maketų Lietuvoje būta ir anksčiau, tačiau jų poreikis pilnai suprastas buvo tik po minėtos kelionės į Briuselį, proveržis įvyko 2-ajame mūsų amžiaus dešimtmetyje. Vilniaus arkikatedra bazilika, Vilniaus rotušė, Nacionalinė dailės galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune – tai tik keli pavyzdžiai, kuriuos neregys gali apžiūrėti liesdamas rankomis.
2012 metų pavasarį Nacionalinis dramos teatras regos negalią turinčius žmones pakvietė į spektaklį su garsiniu vaizdavimų (GV) – Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“. Aklieji spektaklio klausėsi per ausines, įjungtas į bevielį pultelį, į kurį buvo transliuojamas aktorės Adrijos Čepaitės komentaras. Kino filmų, teatro spektaklių garsiniai komentarai Vakarų valstybėse pradėti rengti jau XX a. pabaigoje, tačiau Lietuvoje nebuvo nei tokio komentavimo tradicijų, nei patirties. Atsižvelgdama į savo narių kultūrinius poreikius ir sekdama Vakarų valstybių patirtimi, LASS ėmėsi jį populiarinti. 2014 m. rudenį Vilniaus universiteto Kauno fakultete sukurta nauja audiovizualinio vertimo specialybė. Garsinis vaizdavimas yra viena iš šio vertimo rūšių. Garsinio vaizdavimo tekstus pradėjo rengti šios srities profesionalai. 2014–2015 m. specialiai akliesiems pradėti komentuoti animaciniai filmukai, vaizdo siužetai, sporto varžybos. Praeis dešimt metų ir garsinis vaizdavimas taps nediskutuotina neregių gyvenimo dalimi. Savo transliacijose jį naudos sporto komentatoriai, vaizdo turinio kūrėjai, per Lietuvos televiziją bus transliuojami filmai su GV takeliu.
2015 metais Lietuvos žiūrovai TV projekte „Chorų karai“ galėjo gėrėtis Lietuvos aklųjų choro „Feniksas“ profesionaliai atliekamomis dainomis. „Feniksas“ tapo „Chorų karų“ nugalėtoju. Tai buvo vienas labiausiai įsimintinų aklųjų ir silpnaregių kūrybinių projektų.
2020 m. vasarą, LASS jaunimas dalyvavo pirmajame dviejų dienų piligrimų žygyje „Camino Lituano“ keliu. Nuo tol mažesnis ar didesnis regos negalią turinčių piligrimų būrys šiuo keliu eina kasmet. Žygis „Camino Lituano“ keliu yra vienas iš jubiliejinių LASS šimtmečio renginių.
Eidami „Camino Lituano“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šimtmečio maršrutu, 100 kilometrų nuo Kauno (Pažaislio vienuolyno), per Prienus iki Alytaus, kas 10 kilometrų rasite specialiu „Camino Lituano“ ir LASS logotipu pažymėtą stotelę. Nuskenavę QR kodą, klausykitės LASS šimtmečio istorijos tęsinio.
Bendrystėje – mūsų stiprybė! Dėkojame, kad šimtmetį švenčiate kartu su LASS!