2026 metais viena seniausių mūsų šalies nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – mini savo veiklos šimto metų sukaktį. Šimtas metų – šimtas kilometrų „Camino Lituano“ LASS šimtmečio maršrutu!
Technologijos, atvėrusios savarankiškumo kelią
Apie 1989–1990 metus tapo aišku, kad kompiuteriai, skaitmeninės technologijos anksčiau ar vėliau ateis į Lietuvos žmonių gyvenimą. Būta mėginimų kompiuterį pritaikyti ir neregiams, bandymų kurti balso sintezatorių, ekrane rodomą tekstą pateikiantį kalbos išvestimi. Deja, visi šie eksperimentai jokios praktinės naudos neturėjo. Apie kompiuterius, galimybę patiems skaityti ir tvarkyti rašomą tekstą, regos negalią turintys žmonės galėjo tik svajoti. Apie internetą ar elektroninį paštą tais laikais Lietuvoje apskritai mažai kas buvo girdėjęs.
Situacija iš esmės pasikeitė, kai 1991 m. du jauni studentai Remigijus Audiejaitis ir Sergejus Mechas bei jų informatikos mokytojas Vitas Purlys išvyko stažuotis į JAV Filadelfijos Overbruko aklųjų mokyklos tarptautinę programą. Čia jie ne tik patys gilino darbo su kompiuteriu žinias, bet ir praktiškai įsitikino, kad kompiuteris neregiui gali būti tokia pat efektyvi mokymosi, darbo priemonė kaip ir reginčiajam. Grįžęs iš stažuotės, V. Purlys 1992 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre pats įkūrė kompiuterių technikos taikymo skyrių. Nuo tada kompiuteriai jau daugiau nei 30 metų yra neatsiejama neregių mokymosi, darbo, laisvalaikio dalis.
Dažnai klausiama, kaip neregiai dirba kompiuteriu? Pirmiausia, dirbama su lygiai tokiais pačiais kompiuteriais, kaip tai daro regintieji. Kompiuterio ekrane rodomą tekstą neregiui kalbos sintezatorius perskaito balsu. Vadovaudamasis balso išvestimi, neregys gali naviguoti po ekraną, naršyti internete, bendrauti socialiniuose tinkluose. Silpnaregiai gali naudoti papildomas didinimo programas, nors šiuolaikinėse operacinėse sistemose paprastai jokių papildomų programų nereikia – jos jau būna integruotos. Prie kompiuterio galima prijungti elektroninę brailio eilutę ir ja skaityti brailio raštu. Tiktai šiuolaikinės brailio eilutės pačios veikia kaip nedideli kompiuteriai: gali nuotoliu jungtis prie interneto, turi SD kortelių, USB jungtis. Verčiant iš anglų kalbos, jos dažnai vadinamos tiesiog brailio ekranais („braille screen“).
Ar viskas taip paprasta, kaip galėtų pasirodyti? Toli gražu – ne. Pirmiausia, retrospektyviai žiūrint, reikėjo sukurti kokybiškus balso sintezatorius. Pirmųjų sintezatorių kalba, tikrąja šio žodžio prasme, buvo visiškai sintetinė, neįgudusiai ausiai sunkiai suprantama, varginanti. Sulig kiekvienais metais kalbos sintezės kokybė gerėjo, daugėjo nacionalinėmis kalbomis prakalbinamų sintezatorių. LASS irgi dėjo pastangas, kad būtų sukurtas kokybiškas lietuviškas sintezatorius. Šitaip apie 2014 metus atsirado „Regina“, sintezatorius, kalbantis radijo diktorės Reginos Jokubauskaitės balsu. Nuo tada beveik kasmet pradėti kurti nauji lietuviški sintezatoriai. Juos kuria universitetai, privačios bendrovės. Be abejonės, net ir be LASS įsikišimo, lietuviška kalbos sintezė būtų kuriama ir tobulinama, nes šia kryptimi einama visame pasaulyje. Vis dėlto daugelis šios srities mokslininkų, skaitmeninių technologijų specialistų tik pamatę, kaip neregiai naudojasi kompiuteriais ir balso sintezatoriais įsitikino, kad šie gali būti naudingi ir negalios neturintiems žmonėms.
Kad aklieji galėtų visavertiškai naudotis kompiuteriu ir visomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, labai svarbu ne tik kokybiški kalbos sintezatoriai, bet ir pagal reikalavimus suprogramuotos interneto svetainės, įvairios skaitmeninio turinio platformos. Nesigilindami į technines detales, apsiribosime tik keletu pavyzdžių. Neregys nesunkiai susiranda norimą elektroninę parduotuvę, po ją naviguoja, bet negali pasižymėti reikalingos prekės arba įsidėti jos į pirkinių krepšelį. Jeigu susideda, prieina prie paskutinio žingsnio – mokėti, tačiau dėl blogai suprogramuoto puslapio savarankiškai šito negali padaryti. Išvada: visas darbas buvo veltui! Panašiai atsitinka ir su blogai suprogramuotomis lėktuvų, traukinių ar kitos rūšies bilietų platinimo svetainėmis, bilietų pardavimo automatais. Kartais reikia labai nedaug – įvardyti kompiuterio ar telefono ekrane matomus mygtukus, sukurti aiškią navigaciją ir neregys pageidaujamą veiksmą atliks visiškai savarankiškai. 2025 m. birželio 28-ąją įsigaliojo 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“, viešojoje erdvėje dažnai vadinama tiesiog Europos Sąjungos (ES) prieinamumo direktyva. 2022-ųjų pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas ES direktyvą perkėlė į nacionalinę teisę – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą. Tiktai vien direktyvos ir įstatymai niekada neatstos gyvo tarpusavio ryšio, supratimo, solidarumo. Minėtas įstatymas numato įvairias išimtis, pereinamuosius laikotarpius, o žmonėms reikia gyventi čia ir dabar.
Naujas iššūkis neregių laukė pasaulyje pradėjus plačiai naudoti mobiliuosius, vėliau – išmaniuosius telefonus su liečiamaisiais ekranais. Kilo reali grėsmė, kad šiais telefonais ar bent didžiąja dalimi jų teikiamų galimybių žmonės su regos sutrikimais negalės naudotis. Išeitis buvo greitai surasta – jau minėta kalbos sintezė. Labai supaprastintai tai atrodo taip: neregys pirštu braukia per telefono ekraną, o kalbos sintezatorius balsu praneša, kurioje ekrano vietoje, ant kokios ikonos yra jo pirštas. Paspaudus norimą ikoną du kartus, ji aktyvuojama. Turėdamas išmanųjį telefoną, neregys lygiaverčiai gali naudotis tomis pačiomis funkcijomis kaip ir regintysis. Be jau įprastų – interneto ar socialinių tinklų – neregiai naudojasi navigacijos, spalvų atpažinimo, nuotraukų ir aplinkos apibūdinimo programėlėmis, fotoaparatu, vaizdokamera. Bergždžia būtų bandyti apžvelgti visas galimybes, nes dirbtinis intelektas jų ribas nuolat plečia. Svarbu suprasti, kad šiuolaikinės skaitmeninės ir ypač išmanios technologijos pirmą kartą žmonijos istorijoje neregius įgalino gyventi – mokytis, dirbti, planuoti laisvalaikį – savarankiškai. Neregiai kaip ir regintieji – skirtingi. Ne visi gali ir nori gyventi savarankiškai, tačiau didžioji dalis renkasi kaip tik šį gyvenimo būdą.
Eidami „Camino Lituano“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šimtmečio maršrutu, 100 kilometrų nuo Kauno (Pažaislio vienuolyno), per Prienus iki Alytaus, kas 10 kilometrų rasite specialiu „Camino Lituano“ ir LASS logotipu pažymėtą stotelę. Nuskenavę QR kodą, klausykitės LASS šimtmečio istorijos tęsinio.
Bendrystėje – mūsų stiprybė! Dėkojame, kad šimtmetį švenčiate kartu su LASS!