2026 metais viena seniausių mūsų šalies nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – mini savo veiklos šimto metų sukaktį. Šimtas metų – šimtas kilometrų „Camino Lituano“ LASS šimtmečio maršrutu!
Balsas, kuris nenutilo
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos istorijoje yra laikotarpis, kuriuo ji gali pelnytai didžiuotis, nes buvo kartu su atkurtąja Nepriklausomos Lietuvos valstybe. LASS jai padėjo, be abejo, taip pat ir savo nariams, kurie yra šios valstybės piliečiai. Valandos po kruvinų 1991 metų sausio 13-osios įvykių: Televizijos bokštas, Lietuvos radijas ir televizija užgrobti sovietinių desantininkų. Ką tik buvo pralietas nekaltas taikių žmonių kraujas. Po sostinę dar važinėja sovietų tankai, šarvuočiai, gatvėse – svetimos kariuomenės kareiviai. Niekas nežino, kada jie gaus įsakymą šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą. Svetimos valstybės vardu kalbantis vadinamasis „Lietuvos gelbėjimo komitetas“ ragina žmones valdžią imti į savo rankas… Nesvarbu, kad Lietuvos valdžia tebedirba, kad ji išrinkta teisėtai. Rengiamas perversmas. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams žinome, kad jis nepavyko, bet tuo metu niekas nebuvo tikras, kuo visa tai baigsis. Lietuvos televizija, radijas tyli – eteris tuščias. Rengiamasi pradėti transliacijas iš Kaune esančios Sitkūnų radijo stoties ir Aukščiausiosios Tarybos.
Praėjus dviem dienoms po Sausio 13-osios nakties įvykių, vidunaktį iš sausio 14-osios į sausio 15-ąją, radijo eteryje vėl skamba Lietuvos himnas, pažįstami ir laukiami radijo diktorių Juozo Šalkausko ir Danguolės Reikaitės balsai. Iš Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studijos, esančios Vilniuje, Naugarduko g. 91, prabyla Lietuvos radijo antroji programa. Valstybė gyva, jos radijas nenutildytas!
Tuometė aklųjų biblioteka ir joje veikusi garso įrašų studija buvo pavaldi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Tiek bibliotekos, tiek LASS vadovai, galėjo suabejoti, išsigąsti, bet neabejojo ir neišsigando. Praėjus dviem dešimtmečiams, buvęs LASS pirmininkas Juozas Dzidolikas pasakojo, kad sovietų kareiviai kažką suuodė, kažko bandė ieškoti, tačiau visai kitoje vietoje, o radijas bibliotekos garso įrašų studijoje veikė ir toliau. Oficialiai yra teigiama, kad radijas šioje studijoje dirbo 222 dienas, iki nepavykusio 1991 m. rugpjūčio perversmo Maskvoje. Žlugus perversmui, radijui buvo gražinti jo pastatai, esantys Vilniuje, Simono Konarskio gatvėje, tačiau jie buvo nuniokoti, aparatūra išvogta arba sugadinta. Todėl antroji Lietuvos radijo programa transliacijas iš bibliotekos garso įrašų studijos vykdė beveik iki pat 1991 metų pabaigos – iš viso 336 dienas.
Buvęs Studijos darbuotojas Juozas Valentukevičius pasakoja: „Tuo metu mūsų garso įrašų studijoje visa garso įrašymo aparatūra buvo gera, studijinė, skirta profesionaliam darbui, analogiška tai, kokia buvo Lietuvos radijuje. Todėl radijo darbuotojai iškart galėjo ja naudotis be jokio specialaus pasiruošimo.“
„Iš pradžių mes buvome tik dviese: Danguolė Reikaitė ir aš, du diktoriai, du inžinieriai ir dvi garso operatorės. Viskas. Po to pradėjo atsirasti ir daugiau žmonių,“ – prisimena radijo diktorius Juozas Šalkauskas.
Juozas Šalkauskas ir LRT aparatinių komplekso viršininkas Viktoras Randakevičius, dirbdami LASS garso įrašų studijoje, protestuodami dėl užgrobtų LRT patalpų, nusprendė nesiskusti barzdų – jas nusiskuto tik po nepavykusio Maskvos pučo 1991 m. rugpjūčio 18–20 dienomis.
Praėjus 33 metams, 2024 m. sausio 15 dieną prie pastato Naugarduko g. 91 Vilniuje atidengta 1991 m. sausio įvykiams skirta atminimo lenta.
1996 metais, bendradarbiaujant LASS ir Lietuvos valstybei, Vilniuje, netoli sausio įvykius menančio pastato iškilo naujas modernus aklųjų bibliotekos rūmas. Tai buvo apskritai pirmoji biblioteka, pastatyta jau nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Biblioteka ne tik kaupė brailio ir garsines knygas, bet ir pati jas leido. Nuo 2002 m. viena pirmųjų šalyje ji pradėjo leisti knygas skaitmeniniu MP3 formatu kompaktiniuose diskuose (CD). 2012 m. bibliotekos ir LASS pastangomis, sukurta virtuali biblioteka ELVIS, skirta regos negalią ir skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms. Skaitytojai bibliotekoje esančius leidinius gali parsisiųsti į savo kompiuterius ar mobiliuosius įrenginius ir skaityti neišeidami iš namų.
2024 m. buvusi Lietuvos aklųjų biblioteka tapo Lietuvos audiosensorine biblioteka. Viena naujausių jos iniciatyvų – Lietuvoje skatinti įtraukiąją leidybą. Jos kredo: „Skaitomiausia knyga ta, kurią gali skaityti kiekvienas žmogus“. Šį kredo labiausiai atitinka EPUB formatu leidžiamos knygos: jas galima skaityti kompiuteriu ar mobiliuoju įrenginiu, klausyti kalbos sintezatoriumi, keisti skaitomo teksto šrifto dydį, fono spalvą, tarpus tarp eilučių, pastraipų.
XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje įvyko daug svarbių pokyčių, turėjusių didelės reikšmės tiek visos organizacijos, tiek atskirų neregių gyvenimui. Tiktai apie tai plačiau kitose maršruto stotelėse.
Eidami „Camino Lituano“ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos šimtmečio maršrutu, 100 kilometrų nuo Kauno (Pažaislio vienuolyno), per Prienus iki Alytaus, kas 10 kilometrų rasite specialiu „Camino Lituano“ ir LASS logotipu pažymėtą stotelę. Nuskenavę QR kodą, klausykitės LASS šimtmečio istorijos tęsinio.
Bendrystėje – mūsų stiprybė! Dėkojame, kad šimtmetį švenčiate kartu su LASS!